Upių labirintasKelionės į Gruziją

Geologinės praeities pėdsakai. Anykščių kraštas. Kepurkalnis

KEPURKALNIS

Keliaudami nuo Anykščių pasroviui Šventosios upe, dešinėje jos pusėje išvysime pagal krantą nusidriekusią kalvų grandinę. Ji kelių kilometrų ilgio, pasiekia net Šeimyniškių kaimą. Aukščiausia vieta (12 - 13 m) - ties Vejeliškiais. Ją žmonės vadina Kepurkalniu.
Šios aukštumos geologinė istorija kol kas ne visai aiški. Vieni tyrinėtojai laiko ją ozu, atsiradusiu tirpstančio ledyno plyšyje. Kiti teigia, kad tai vadinamųjų galinių morenų pylimas, susidaręs tirpstančio ledyno pakraštyje. Atrodo, kad, ledynui traukiantis ir tirpstant, ši pailga aukštuma vandens srautams sudarė lyg ir krantą. Vandenys, tekėdami tarp šios aukštumos ir ledyno pakraščio, nuplovė dalį jau susiklosčiusių sąnašų, apnuogindami žemiau slūgsantį neogeno periodo kvarcinį smėlį. Dėl to Vejeliškių kaimo apylinkėse prie šio smėlio dabar palyginti nesunku prisikasti. O minėtų kalvų viršūnės ir atšlaitės užneštos priemoliu, smėliu, žvyru ir stambiais rieduliais. Daug didžiulių riedulių ir pačiame Vejeliškių smėlio karjere.


<< Į TURINĮ >>