Pisa (rus. Писса, vok. Pissa) teka Rytprūsiuose (Kaliningrado srityje), Stalupėnų (rus.Нестерово, vok.Stallponen), Gumbinės (rus. Гусев, vok. Gumbinnen) ir Įsručio (rus.Черняховск, vok. Insterburg) rajonuose.
Upės ilgis 114 km, baseino plotas 1440 km². Išteka iš Vištyčio ežero, 1 km į pietryčius nuo Vištyčio miestelio. Teka į vakarus - šiaurę - vakarus - šiaurės vakarus - vakarus - šiaurės vakarus. Įteka į Vangrapę (rus.Анграпа, vok.Angerapp) 15 km nuo jo žiočių, 6.5 km į rytus nuo Isručio (rus.Черняховск, vok. Insterburg) miesto.
Didžiausi intakai: dešinieji - Bredūnė (rus. Бродная, vok. Bredaune), Nena (rus. Глубокая, vok. Nehne); kairieji - Sventainė (rus. Русская, vok. Swentaine), Rominta (rus. Красная, vok. Rominte).
Vidutinis nuolydis 139 cm/km. Vidutinis debitas žiotyse 8,49 m³/s.
Vandens kelionė šia upe tinka turintiems minimalią patirtį vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės: aukštupyje ir vidurupyje kajakai, pripučiami laiveliai, dalinai baidarės; žemupyje - visos plaukimo priemonės. Aukštupyje maršrutas sunkokas, vidurupis nykokas.
Aukštupyje geriau esant aukštesniam vandens lygiui, vidurupyje ir žemupyje - visus metus
Rėvos, slenkstukai, užtvankos užvartos
aukštupys WW 1+ (2), vidurupis ZW/WW 1-, žemupys ZW/WW 1 (1+)
aukštupys vidurupis žemupys
Upės ekologinė būklė - aukštupyje gera, vidurupyje ir žemupyje - vidutinė
Atstumai upe
113.8 Kalvaičiai (rus. Малое Белозерное, vok. Kallweitschen). Pisa išteka iš Vištyčio ežero.
Ežero plotas 17,83 km² (Lietuvai priklauso 5,44 km²). Ežeras ištįsęs šiaurės-pietų kryptimi 8 km, plotis iki 4,2 km. Vidutinis gylis 15 m, giliausia ežero vieta (54 m) yra jo pietinėje dalyje.
Ežeras ledyninės kilmės, susidaręs sudėtingoje Vištyčio aukštumos tarpukalvių dubumoje. Rusijos pusėje ežeras sudaro Didžiąją įlanką, tuo tarpu Lietuvos krantas mažiau raižytas. Dubens šlaitai statūs ir aukšti, su 8 m ledyninio ežero ir 4-5 m holoceno ežero terasomis. Vakarinė ir šiaurės vakarinė terasa pelkėta. Ežero vakaruose ir pietuose - dideli miškai (Romintos giria). Dugnas raižytas, yra 25-30 m gylio griovų. Atabradai gan siauri, pakrančių augalija vakaruose siekia 5-6 m gylį.
Ištakoje laivelį reikia persikelti per apie 2 m aukščio utžvanką, virš kurios eina Vištyčio - Pelkaviai (rus. Яковлевка, vok. Pellkawen) vieškelis. Iki Baiblių užtvankos, upė sekloka, srovė vidutinė. Upė teka miško pakraščiu, vagos plotis 5-10 m, gali būti užvirtusių, pertvėrusių upę medžių. Vidutinis nuolydis iki Baiblių užtvankos (110.2 km) 0.77 m/km. Vidutinis debitas ištakose apie 1 - 1.5 m3/s.
113.5 dš. Vydupis atitekantis iš Lietuvos.
110.6 Baibliai (rus. Ягодное, vok. Baiblen). Kelio (Р510) Stalupėnai (rus.Нестерово, vok.Stallponen) - Pelkaviai (rus.Яковлевка, vok.Pellkawen) tiltas. Po juo apie 1 m aukščio užtvankos liekanos. Praplaukiama, geriau pažiūrėti. Šalia apgriuvęs buvusios vokiečių HE pastatas.
Žemiau Baiblių upė teka per didelį mišką giliu slėniu, šlaitai vietomis statūs. Vagos plotis 4-8 m. Srovė stipri, upėje rėvos, dideli akmenys, nemažai užvartų, vagą pertvėrusių medžių. Vietos beveik negyvenamos, "laukinės". Vidutinis nuolydis iki kr. intako (106.1 km) 5.02 m/km.
106.1 kr. intakas. Kiek toliau nuo upės buvę kaimai: dš. Girniškiai (vok. Girnischken), kr. Didieji Grigališkiai (vok. Gross Grigalischken). Vidutinis nuolydis iki 103.4 km 1.63 m/km.
104.9 Pisa išteka iš miško. Upės slėnys kiek praplatėja, krantai slėsnesni.
104.5 Tiltas. Upė stipriai vingiuodama teka laukais, nuolydis sumažėja, krantai žemesni, apaugę medžiais, krūmais. Srovė vidutinė, vagos plotis apie 5 m.
103.4 Vidutinis nuolydis iki elektros linijos (99.2 km) 1.19 m/km.
101.4 Tiltas. Mielkiemis (rus. Калинино, vok. Mehlkehmen). Netoliese yra apgriuvusi, 1706 metais pastatyta, kirchė.
100.4 Tiltas. Mielkiemis (rus. Калинино, vok. Mehlkehmen).
99.2 Elektros linija virš upės. kr. buvęs kaimas Mažieji Lengmeškiai (vok. Kleine Lengmeschken). Pisa vėl teka giliu slėniu, krantai aukšti, vietomis statūs. Srovė greita, vagoje akmenys, rėvos. Upė pakrantėse nedidelis miškas, vagos plotis 5-8 m. Vidutinis nuolydis iki dš. intako (93.5 km) 4.04 m/km.
93.5 dš. intakas. dš. buvęs kaimas Gudeliai (vok. Gudellen). Vidutinis nuolydis iki geležinkelio tilto 6.78 m/km.
91.1 Tiltas. Kiek žemiau buvusio vandens malūno sugriuvusi užtvanka. Prie aukštesnio vandens, po žvalgybos, praplaukiama. dš. buvęs kaimas Egliniškiai (vok. Egglenischen).
90.4 Aukštai virš upės geležinkelio Stalupėnai (rus.Нестерово, vok. Stallponen) - Tolminkiemis (rus. Чистые Пруды, vok. Tollmingkehmen) - Didžioji Rominta (rus. Краснолесье, vok. Grofl Rominten) tiltas. Upė palaipsniui rimsta, krantai žemėja. Vidutinis nuolydis iki dš. intako (86.0 km) 3.57 m/km.
88.1 dš. intakas.
86.0 dš. intakas. Vidutinis nuolydis iki dš. intako (81.0 km) 2.50 m/km.
84.0 Kelio Kašubai (rus. Ильинское, vok. Kassuben) - Gėritai (rus. Пушкино, vok. Göritten) tiltas. Buvęs Viknavaičių (vok. Wicknaweitschen) kaimas. Upė teka laukais, krantai žemesni, apaugę medžiais, krūmais, slėnis platesnis, srovė lėtesnė.
81.0 kr. intakas. Vidutinis nuolydis iki kr. intako (79.7 km) 1.90 m/km.
80.3 dš. intakas.
79.7 kr. intakas. Vidutinis nuolydis iki medinio tilto 1.30 m/km.
78.3 dš. Bredūnė (rus. Бродная, vok. Bredaune). Upės ilgis 20 km, baseino plotas 33,6 km².
Pisa keičia tekėjimo kryptį iš šiaurės į vakarus. Upė teka laukais, krantai žemi, apaugę medžiais, krūmais, slėnis platus, srovė vidutinė. Vagos plotis 6-12 m, gali būti užvartų, užvirtusių medžių.
74.9 Tiltas. Buvęs Rekelno (vok. Reckeln) kaimas. Vidutinis nuolydis iki Nenos intako 1.35 m/km.
72.0 Tiltas, po juo šliuzas. Nepraplaukiamas, apsinešti patogiau dš. krantu. Miliūnai (rus. Илюшино, vok. Milluhnen). Pisa teka į šiaurės vakarus.
71.7 Neveikiantis šliuzas. Prie aukštesnio vandens praplaukiamas, bet geriau pažiūrėti. Miliūnai (rus. Илюшино, vok. Milluhnen).
71.5 Kelio Stalupėnai (rus. Нестерово, vok. Stallponen) - Tolminkiemis (rus. Чистые Пруды, vok. Tollmingkehmen) tiltas. Žemiau upėje keletas nedidelių rėvų. Miliūnai (rus. Илюшино, vok. Milluhnen). Upė teka laukais, krantai žemi, apaugę medžiais, krūmais. Gali būti užvirtusių medžių. Srovė vidutinė, vagos plotis 6-10 m.
69.7 dš. Nena (rus. Глубокая, vok. Nehne). Upės ilgis 24 km, baseino plotas 87,9 km². Upė teka laukais, krantai žemi, apaugę medžiais, krūmais. Gali būti užvirtusių medžių. Srovė lėta, vagos plotis 5-10 m. Vidutinis nuolydis iki kanalo pradžios 0.58 m/km.
69.4 Kelio Danckiemis (rus. Сосновка, vok. Danzkehmen) - Miliūnai (rus. Илюшино, vok. Milluhnen) tiltas. kr. Pakalniškiai (rus. Сосновка, vok. Pakalnischken).
66.9 Tiltas. dš. Danckiemis (rus. Сосновка, vok. Danzkehmen). Pisa teka laukais iškastu kanalu, už 0.5 km staigiai pasuka į vakarus, krantai žemi, pliki. Srovė lėta, vagos plotis 4-6 m. Vidutinis nuolydis iki kanalo pabaigos 0.58 m/km.
63.8 Kelio Gurdžiai (rus. Хуторское, vok. Gurdszen) - Lenkišiai (rus. Зеленое, vok. Lengkischen) tiltas. kr. Gurdžiai (rus. Хуторское, vok. Gurdszen).
60.9 Kelio Trakėnai (rus. Дивное, vok. Trakehnen) - Didieji Trakėnai (rus. Ясная Поляна, vok. Grofl Trakehnen) tiltas. dš. Trakėnai (rus. Дивное, vok. Trakehnen).
59.3 Kanalo pabaiga. Upė teka laukais, krantai žemi, vietomis apaugę krūmais, pavieniais medžiais. Vagos plotis apie 5 m. Srovė lėta. Vidutinis nuolydis iki Romintos intako 0.36 m/km.
58.5 dš. nedidelis intakas dš. Žirgupė (rus. Жуковка, vok. Szirgupen).
58.0 Tiltas. kr. Žirgupėnai (rus. Дальнее, vok. Szirgupönen).
53.9 kr. Sventainė (rus. Русская, vok. Swentaine). Upės ilgis 31 km, baseino plotas 235 km². Kiek aukščiau kelio Didieji Baičiai (rus. Подгоровка, vok. Groß Baitschen) - Sodinėliai (rus. Коврово, vok. Sodinehlen) tiltas. dš. Didieji Baičiai (rus. Подгоровка, vok. Groß Baitschen).
50.9 Geležinkelio tiltas. Upėje aštrios susprogdinto tilto nuolaužos. dš. Sodviečiai (rus. Первомайское, vok. Sadweitschen).
49.7 Tiltas. dš. Sodviečiai (rus. Первомайское, vok. Sadweitschen).
44.7 kr. Rominta (rus. Красная, vok. Rominte). Rominta prasideda Lenkijoje, Varmijos-Mozūrų aukštumoje. Upės ilgis 83 km, baseino plotas 548 km², vidutinis debitas žiotyse 3.25 m3/s. Rominta padidina Pisos nuotėkį daugiau kaip trečdaliu. Vidutinis nuolydis iki kelio E 28 tilto (35.2 km) 0.42 m/km.
Gumbinė (rus. Гусев, vok. Gumbinnen).
Dabartinė Pisos vaga pakeista 1738 metais pagal inžinieriaus Bergnuso projektą. Seną vagą užkasė, o vandens malūno kanalą, vadintą Rossbach praplatino. Nuo tų laikų upė teka per miesto centrą, dalindama miestą į dvi dalis.
44.1 Tiltas. Gumbinė (rus. Гусев, vok. Gumbinnen).
43.4 Tiltas. Gumbinės (rus. Гусев, vok. Gumbinnen) centras.
42.9 Pėsčiųjų tiltas. Gumbinė (rus. Гусев, vok. Gumbinnen)
42.7 Upė šakojasi į dvi protakas. Dešiniosios pabaigoje - užtvanka. Gumbinė (rus. Гусев, vok. Gumbinnen).
42.4 Du tiltai. Protakos susijungia. Gumbinė (rus. Гусев, vok. Gumbinnen).
41.9 dš. Narpė (rus. Нерпа, vok. Narpe). Gumbinė (rus. Гусев, vok. Gumbinnen).
41.6 Pėsčiųjų tiltas. Gumbinės (rus. Гусев, vok. Gumbinnen) pakraštys.
36.9 Kelio (A 229) Įsrutis (rus.Черняховск, vok. Insterburg) - Gumbinė (rus. Гусев, vok. Gumbinnen) tiltas. Stanaičiai (rus. Фурманово, vok. Stannaitschen).
36.3 Tiltas. Stanaičiai (rus. Фурманово, vok. Stannaitschen).
35.2 Kelio (E 28) Įsrutis (rus.Черняховск, vok. Insterburg) - Stalupėnai (rus.Нестерово, vok.Stallponen) tiltas. Stanaičiai (rus. Фурманово, vok. Stannaitschen).
Dš. yra automobilių stovėjimo aikštelė, nuo kurios iki upės apie 100 m.
Pisos slėnis pagilėja, krantai vėl aukšti. Srovė vidutinė. Vagos plotis 12 - 20 m. Upės krantai apaugę medžiais, krūmais, gali būti įvirtusių į upę medžių. Vidutinis nuolydis iki tilto prie Pėčkiemio (24.9 km) 0.51 m/km.
28.5 dš. Gerviškėnai (rus.Приозерное, vok. Gerwischkehmen). Buvusios HE apie 1.5 m aukščio nuožulni užtvanka. Prie aukštesnio vandens praplaukiama, bet geriau pažiūrėti. Per dš. esančius hidroelektrinės vartus plaukti pavojinga. Hdroelektrinė pastatyta 1920-1923 metais, veikė iki 1965 metų.
Žemiau upėje retos nedidelės rėvos, sraunumos.
24.9 Tiltas. dš. Pėčkiemis (rus. Краснополье, vok. Pötschkehmen). Upės krantai apaugę medžiais, krūmais, vietomis nedideli miškeliai, gali būti įvirtusių į upę medžių. Srovė vidutinė, retos nedidelės rėvos, sraunumos. Vagos plotis 12 - 20 m. Vidutinis nuolydis iki brastos (6.0 km) 0.71 m/km.
13.1 kr. Karalienė (rus.Зеленый Бор, vok.Karalene).
12.6 Pėsčiųjų, dar vokiečių pastatytas, tiltas tarp Karalienės (rus.Зеленый Бор, vok.Karalene) ir dš. buvusio Eichenbergo (vok. Eichenberg) kaimo.
11.2 Kelio Įsrutis (rus.Черняховск, vok. Insterburg) - Karalienė (rus.Зеленый Бор, vok.Karalene) tiltas. dš. Dvariškiai (rus. Лесное, vok. Dwarischken), kr. Karalienė (rus.Зеленый Бор, vok.Karalene). Iki žiočių pakrantėse nedideli miškeliai, gali būti įvirtusių į upę medžių. Srovė vidutinė, vietomis nedidelės rėvos. Vagos plotis 12 - 20 m.
6.0 Lauko kelio brasta. Vidutinis nuolydis iki žiočių 0.75 m/km.
0.0 Pisa įteka į Vangrapę (rus.Анграпа, vok.Angerapp). Priešais santaką Park-Hotel "Angel" (plaukti apie 0.6 km Vangrape) arba tęsti kelionę Vangrape iki Įsruties (rus.Черняховск, vok. Insterburg) miesto. Upe iki miesto centro 13.2 km.
Literatūra:
1. Лэтас Палмайтис.Предложение по научной руссификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии Institut EuropÈen des MinoritÈs Ethniques DispersÈes, 2003
2. Deutschland topographische Karten. Meßtischblätter 1:25.000 (1868-1945). Helgoland, große Teile von Schleswig-Holstein, nördliches Mecklenburg-Vorpommern, nördliches Pommern, die Region um Danzig und Ostpreußen.
3. Ресурсы поверхностных вод СССР. Том 04. Прибалтийский район. Выпуск 3. Литовская ССР и Калининградская область. Л.: Гидрометеоиздат, 1969