Upių labirintasKelionės į Gruziją

Geologinės praeities pėdsakai Lietuvos kraštovaizdyje. Įžanga

ĮŽANGA

Mūsų kraštas nedidelis, bet jo gamtovaizdžiai įvairūs ir gražūs. Čia, žiūrėk, greta gilių daubą, klonių iškyla viena už kitą aukštesnė ir vaizdingesnė kalva. Čia melsva juosta erdvius slėnius vagoja sraunios, vandeningos upės, skardžiuose atidengdamos margą žemės sluoksnių piūvį. Čia vėl pamiškėje tarp kalvukių žiba tviska ežerai ežerėliai. Nepamirštamos Šventosios pakrantės, Ignalinos, Trakų ežerynai, Raigardas ties Druskininkais, Nemuno kilpos tarp Punios ir Birštono, Varnių apylinkės su aukštai iškilusiomis Medvėgalio, Girgždūtės, Šatrijos viršukalvėrnis, Kuršių nerija ir daugelis kitų vietų. Vasaros metu čia suplaukia nemaža žmonių. Gamtoje pailsi ir patiri daug džiaugsmo, įgauni naujų jėgą. O jei keliauji su turistine kuprine ant pečių, dar geriau pažįsti savo gimtąjį kraštą.
Visas mūsų respublikos žemės paviršius patyrė ilgą, sudėtingą geologinę - geomorfologinę kaitą. Kai turi raktą toms gamtos mįslėms įspėti, margi kraštovaizdžiai atrodo dar prasmingesni. Stengiantis išsaugoti moksliniu, estetiniu ar kitu atžvilgiu išsiskiriančius Lietuvos kraštovaizdžius bei jų vertybes, steigiami geologiniai, geografiniai - landšaftiniai ir kitokios rūšies draustiniai. Jie apima kai kurių upių slėnius, skardžiuose atsidengiančias geologinių epochų uolienas su seniai išmirusių gyvūnų, augalijos liekanomis, charakteringesnes kalvas, ežerus bei jų apylinkes, raistus ir kt. Draustinių ribose neleidžiama reguliuoti upių, sausinti dirvų ir pelkių, kirsti miškų, krūmų. Draudžiama čia taip pat kasti žvyrą, smėlį, molį, plėšti velėną, rinkti akmenis, ganyti gyvulius kt, Nuo minėtose vietose besilankančių ir gyvenančių žmonių sąmoningumo daug priklauso išliekamoji mokslinė atskirų gamtos objektų vertė ir mūsų krašto grožis.
Gamtos paminklai žalojami ne tik žmonių, bet ir pačios gamtos. Antai srauni upė, ardydama smėlingą krantą, atidengia jame unikalių žemės sluoksnių fragmentus, o po daugelio metų, grauždama platyn vagą, ir visai nuardo vertingas atodangas. Kitur veržli upės tėkmė sužaloja įdomius erozinius palikuonis, gražius piliakalnius, senkapius, o lietūs, pavasarinio polaidžio drumzlini srautai giliomis išgraužomis išvagoja kalvų šlaitus, ir jais nušliaužia įmirkę paviršiniai žemės sluoksniai. Ant sąvartų, kalvų papėdėse, netrukus suželia žolė, pasistiebia krūmokšniai. Todėl daugelis gamtos mįslių tampa dar paslaptingesnės, sunkiau įmenamos.



Šiame leidinyje skaitytojai trumpai supažindinami su būdingesnėmis Lietuvos atodangomis, kalvų grupėmis, upių atkarpomis, ežerais ir kitais gamtos objektais, turinčiais ne tik estetinę, bet ir mokslinę - pažintinę reikšmę. Stengtasi labiau akcentuoti minėtų vietų geologinius - geomorfologinius savumus ir keliais sakiniais apibūdinti jų kilmę. Tekstas paįvairinamas vienu kitu padavimu ar istoriniu faktu, taip pat fotonuotraukomis.
Jeigu knygelė padės skaitytojui geriau pažinti ir pamilti Lietuvos gamtą, o jaunimą paskatins sąmoningiau domėtis gimtuoju kraštu, autoriai jausis savo pareigą atlikę.
Išvykų, ekskursijų po gimtąjį kraštą metu daug įdomių geologinių - geografinių įžymybių rasime ne tik šioje knygelėje plačiau aprašytose vietovėse. Graži ir visa kalvota, ežeringa Šiaurės rytų Lietuva, Dzūkų žemė, Žemaičiai, smėlėtas Baltijos pajūris ir kitos respublikos vietos. Vaivorykštės spalvomis netoli Kamajų raibuliuoja saulės nužertas Dviragis (Salų) ežeras, greta žaliuoja parkas. Vaizdingos Sartų, Zaduojo ir Rašų ežerų pakrantės su Dusetų giria ir Velykuškių bei kitais savo praeitimi II tūkstantmetį pr. m. e. siekiančiais piliakalniais. Įsimintini ir Švenčionių aukštumoje stūksantys Nevaišių ir Ažušilės kalnai, jie yra vieni aukščiausių visoje Lietuvoje (beveik 290 m virš Baltijos jūros lygio). Nepamirštami Čičirio (Zarasų raj.), smėlėti Dysnų, Dysnykščio, Dringio ežerai (visi prie Ignalinos), Vidinksto paežerio (Utenos raj.) vaizdai. O kokie marguliuojantys Molėtų ežerai (Siesarčio, Bebrusų, Galuonų, skaidrūs Baltieji ir visad tamsūs Juodieji Lakajai), pasipuošę miškų miškeliais ir piliakalniais! Verta pabūti ir prie Glūko ežero, smėliu nubarstytuose Varėnės upės slėnio šlaituose, paklaidžioti Zagerių miške, kur tiek gaivaus ir sveiko pušimis kvepiančio oro (Varėnos raj.). Aplankytini Didžiulis (Daugų) bei kiti ežerai. Žaismingomis kalvomis pabirusios Šiluvos apylinkės (Raseinių raj.), prie Bridvaišio ir Giliaus ežerų beveik prigludę Tytuvėnai (Kelmės raj.) su savitu architektūriniu ansambliu: bažnyčia ir buvusiais vienuolyno pastatais. Netoli Plungės įdomūs Babrungo slėnyje ir jo šlaituose iškilą VI - XIII a. Gandingos piliakalniai, žavus Olando kepurės miškas (ties Giruliais).
Nemaža respublikoje stambių akmenų, apie kuriuos tiek daug pasakojama įvairių atsitikimų, gražių legendų. Įdomūs Šventosios slėnio šlaite atsiveriantys Kavarsko, Veprių šaltiniai, taip pat srauniosios Siesarties (Šventosios intako) vingiai ir skardžiai. Geologai domisi juostuoto molio atodanga prie Nemuno ties Balbieriškiu - šioje vietoje judrus upių vanduo yra piaute perpiovęs giliai paslėptus žemės sluoksnius. Daugelis žino išgarsėjusius Likėnų kurorto mineralinius vandenis, tačiau Berklainiuose prie Orijos upės (10 km į pietryčius nuo Pasvalio) srovenančio sieringo šaltinio vandenyje dar gausiau ištirpusio gipso. Įspūdinga ir pro Biržus tekanti Apaščia su dolomitais jos aukštose pakrantėse, vertas dėmesio didžiulis Menčių karjeras, kuriame kasamos permo epochos klintys.
Vienus kraštovaizdžio elementus naikina pati gamta, atverdama vis naujas paslaptis, kitus - žmonės. Taigi po metų kitų gali jau nepamatyti to, ką regi šiandien. Todėl lankykime šias puikias ir įdomias vietas. Mylėkime savo krašto gamtą ir žilos praeities paminklus!


<< Į TURINĮ >>