KELETAS PATARIMŲ GRYBAUTOJUI
Grybauti geriausia anksti rytą, kai miške vėsiausia ir drėgniausia, Iš po nakties grybai būna tvirtesni, sultingesni ir geriau pastebimi, o saulės apšviestoje paklotėje sunkiau įžiūrimi, Renkami tik gerai pažįstami grybai. Geriausia grybus dėti į vytelių, plaušų ar balanines pintines. Netinka metaliniai arba plastmasiniai kibirai, kuprinės ir kitokie medžiaginiai minkšti krepšiai. Juose grybai susilaužo, susitrina, o svarbiausia greičiau kirmija ir genda. Pakirmijusių grybų nei džiovinti, nei šviežių vartoti negalima, nes juose esančios vabzdžių lervos bei jų išskyros yra nuodingos. Šalnų pakąstų grybų irgi rinkti nepatartina. Mat, juose pradeda irti baltyminės ir riebalinės medžiagos, gaminasi nuodingi junginiai. Negalima rinkti ir senų grybų. Tačiau jų, kaip ir nuodingųjų bei kitų nepažįstamų grybų, nereikia spardyti. Tegul jie auga, brandina bei išsėja sporas ir puošia mišką. Kaip gražiai atrodo margai raudonuojančių musmirių tiltai. Be to, tarp kai kurių grybų rūšių yra tam tikri ryšiai. Pavyzdžiui, šalia paprastosios musmirės dažniausiai auga ir baravykas. Kartais jie būna net kotais suaugę. Tai būdinga ir kitų rūšių grybams. Tad nespardykime grybų ir neardykime gamtoje nusistovėjusios tvarkos. Išrovę ar nupjovę seną baravyką, rudmėsę, raudonviršį ar kitą grybą, geriau panėšėkime toliau ir pameskime panašioje augimvietėje. Ten galbūt išdygs bent viena spora, atsiras naujas grybienos židinys.
Be to, grybai labai reikalingi miškui, nes padeda medžiams geriau apsirūpinti vandeniu, maisto medžiagomis, pūdo lapus, spyglius, šakeles ir kitas organines atliel'as, paruošia miškui dirvožemį.
Daugelis valgomųjų grybų (baravykai, rudmėsės, raudonviršiai ir kt.) auga grupėmis. Radę vieną - apsidairykite aplinkui. Tik nepradėkite draskyti, ardyti samanų, miško paklotės!
Grybą reikia išrauti arba nupjauti prie pat žemės. Skubotai raunant arba pjaunant, laužant tik kepurėles, paliekant ilgus kotus, sužalojama grybiena ir pro žaizdas patenka bakterijos bei kiti mikroorganizmai. Raunant reikia grybą atsargiai pasukinėti į šalis, kad lengvai atsiskirtų nuo grybienos. Grybiena beveik nenukenčia, ir kai grybas nupjaunamas prie pat žemės. Išrovus matyti, ar kotas su išnara ar be jos. O tai labai svarbu, kad į pintinę nepakliūtų musmirė.
Grybuose yra daugiau kaip 90% vandens. Dėl to išrauti labai greitai ištyžta, genda, kirmija. Todėl surinktus grybus reikia kuo greičiau sutvarkyti, nepalikti sekančiai dienai. Nespėjus apdoroti, reikia juos išdėlioti plonu sluoksniu vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Apdorojant pramoniniu mastu, sekančiai dienai likusius naudinga pašvitinti gama spinduliais. Tokiu būdu užmušamos grybų paviršiuje esančios bakterijos, sumažinama jų veikla, sunaikinama vabzdžių kiaušinėliai. Tokie grybai išsilaiko nesugedę 1-2 dienas.
23 pav. Orientyrai, pasiklydus miške:
1 - orientavimasis pagal laikrodį, 2 - pagal miško kvartalines
Grybautojai neretai miške pasiklysta. Todėl patartina turėti kompasą. Prieš įeinant į mišką reikia įsidėmėti vietovę (žinoti jos pavadinimą), atkreipti dėmesį, kokia kryptimi eina kelias, teka upė ar upelis, iš kurio šono ežeras ar apsamanojęs didelis akmuo. Pasiklydus saulėtą dieną ir neturint kompaso, galima susiorientuoti ir pagal laikrodžio valandinę rodyklę. Laikrodį laikykime horizontalioje padėtyje, o valandinę rodyklę atsukime į saulę (23 pav., 1). Kampą, kurį sudaro tiesė, einanti per valandinę rodyklę, ir tiesė, kertanti skaičių „1", padalykime pusiau. Gautoji tiesė rodys pietų kryptį. Iki pietų saulės kryptis bus dešinėje valandinės rodyklės pusėje, po pietų - kairėje. Jei miške užklupo naktis, neišsigąskite, mėginkite susiorientuoti pagal mėnulį. Mėnulis pilnaties fazėje 19 val. yra rytuose, vidurnaktyje -” pietuose, o 7 val. ryto - vakaruose. Vadinasi, priešingoje pusėje, negu saulė.
Jeigu apsiniaukė dangus, pasislėpė saulė, pietų ar šiaurės kryptį nesunku nustatyti pagal kvartalą sankryžoje esančio stulpelio skaičius. Kvartalai numeruojami iš vakarų į rytus ir iš šiaurės į pietus. Atsistojus veidu į stulpelį, kurio mažiausias skaičius, priekyje mūsų bus pietų kryptis, užpakalyje - šiaurės, dešinėje - vakarų, o kairėje rytų (23 pav., 2), Pasaulio šalis miške galima nustatyti ir pagal kitus gamtos reiškinius. Pavieniui augančių medžių iš pietų pusės šakos tankesnės ir ilgesnės, šviežiai nupjauto medžio rievės daug platesnės, negu iš šiaurės pusės. Lapuočių medžių kamienai iš šiaurės daugiau apsamanoję, kerpėmis apaugę, beržų tošis gerokai tamsesnė ir labiau dėmėta bei suskeldėjusi. Didelis akmuo iš pietų pusės ne taip apaugęs kerpėmis, samanomis, o žemė sausesnė. Dar ne visiškai prisirpusią žemuogių raudonesnis šonas bus į pietų pusę. Skruzdėlynai visada būna pietinėje medžio, kelmo ar akmens pusėje ir pietinė skruzdėlyno pusė visada žemesnė, nuolaidesnė.