Upių labirintasKelionės į Gruziją

Lietuvos baltikiniai grybai. Pilkoji stirnabudė

Pilkoji stirnabudė

Pilkoji stirnabudė


(Lepista nebularis (Fr.) Harmaja = Clifocybe nebularis (Fr.) Kummer)

Kepurėlė 7-20 cm skersmens, iškili, vidurys smulkiai plaušuotas, pūkuotas, senesnių vaisiakūnių paplokščia, kartais įdubusiu viduriu, lygi, matinė, gana mėsinga, pelenų spalvos arba baltai pilka, šviesiai pilkai rusva. Lakšteliai balsvi, senesnių grybų ochrinės ar šviesiai gelsvos spalvos, tankūs, iki 1 mm pločio, pusiau nuaugtiniai. Kotas 7-12 cm ilgio, 2-3 cm storio, į pagrindą storėjantis, su išilginėmis plaušuotomis vagutėmis, tamprus, balsvas, pilkšvas. Trama balta, minkšta, medienos arba paplėkusių miltų kvapo, nekarti. Sporos bespalvės (jų masė balta), elipsiškos, 6-7x3-4 μm.
Auga rugsėjo - lapkričio mėn. lapuočių ir mišriuose, rečiau spygliuočių miškuose, raistuose, kartais ganyklose, grupėmis, sudaro raganų žiedus. Lietuvoje gana dažna. Gausiai auga Pirčiupių apylinkėse.
Pilkoji tauriabudė auga dar ir spalio mėn., kai kitų valgomųjų grybų, išskyrus žaliuokę ir juosvažalį baltiką, beveik nebėra. Todėl grybautojams nereiktų jos aplenkti. Valgoma šviežia, sūdyta. Ketvirtos kategorijos.


<< Į TURINĮ >>