Peledė. Lietuvos gėlavandenės žuvys

Šeima: Lašišinės (Salmonidae)
Peledė (Coregonus peled)
Peledė

Žuvies kūnas: Panaši į syką žuvis. Galva maža, žiotys galinės. Ant galvos ir nugaros peleko yra nedidelių tamsių dėmelių. Kūnas aukštesnis nei syko, šonuose - plokščias. Nugara tamsi, šonai tamsiai sidabriški. Tarp nugaros ir uodegos peleko yra mažas riebalinis pelekas. Nugaros ir uodegos pelekai tamsiai pilki, analinis, pilvo ir krūtinės pelekai pilkšvi, jų kraštai patamsėję. Žvynai vidutinio didumo.Akys didelės, tamsios. Peledės užauga iki 55-60 cm ilgio ir 4-5 kg svorio, bet dažniausiai sugaunamos 0,3-0,5 kg svorio žuvys. Auga greita, nereiklios. i.

Paplitimas: Natūraliai paplitusios Šiaurės Ledjūrio baseino upėse ir ežeruose nuo Mazenės iki Kolymos. Gyvena dideliais būriais. Labiau mėgsta ramius, stovinčius vandenis, gyvena ežeruose. Skirtingai negu kitos sykinės žuvys, jos gali gyventi sekliuose ežeruose ir tvenkiniuose, kur deguonies koncentracija vandenyje yra žymiai mažesnė.

Paplitimas Lietuvoje: reta, introdukuota rūšis. Svarbios verslinės žuvys, veisiamos žuvivaisos įmonėse, auginamos ežeruose ir tvenkiniuose.

Nerštas: Subręsta 2-3 metų amžiaus. Neršia gruodžio mėnesį upėse, rečiau ežeruose. Vislumas - 30-100 tūkst. ikrelių. Jie lipnūs, apvalūs, geltonai rudo atspalvio 2-2,2 mm dydžio.

Mityba: minta planktoniniais vėžiagyviais, uodų lervomis.