ARMONOS PASLAPTYS
Pavažiavę už Ukmergės kokį aštuonetą kilometrų Kauno plentu, pasiekiame Armoną. Šis upelis vingiuota vaga leidžiasi žemyn į kairėje pusėje nusidriekusį miškingą Šventosios slėnį. Dar prieš Armonos tiltą daug kelių pasuka į kairę - į Palevonpolį, Levonpolį, Dovydiškius. Bet kuriuo iš jų galima ir paėjėti - paieškoti geologų išgarsinto Ročkalnio - sodybos kairiajame Armonos krante, prisiglaudusios prie plataus Šventosios slėnio. Čia geologai randa retą devoninių žuvų kapinyną.
Kelias į Ročkalnį neria pro eglyną. Pakeliui - nyki, nukirstų pušų kelmais padabinta kalva ant Šventosios kranto. Tai kalnas su paminklu 1863 m. sukilėliams. Jį nuo Ročkalnio skiria tik koks kilometras seno miško. Netrukus privažiuojame statų griūvantį skardį - kairįjį Armonos krantą. Upelis čia nepaprastai vingiuotas - žiūri iš viršaus ir negali suprasti, kurion pusėn jis teka. Tik sraunus vanduo, aplenkdamas akmenis, peršokdamas skersai vagos sugriuvusius medžius, padeda susekti kilpų labirintą. Upelio krantas čia kokių 9 m aukščio. Apačioje didelė jo dalis sudaryta iš purių devoninių1 smėlių, smulkiai įstrižai sluoksniuotų, su nedideliais žalsvo molio gurvuoliais. Viršutinėje dalyje yra žalsvo ir melsvo molio, susimaišiusio su rupiu geležingu smėliu. Šiame molyje, jo smėlingame paviršiuje randama primityvių žuvų liekanų, kurios ir išgarsino Armoną. Čia stūkso ledynų paliktas smėlis ir priemolis su didžiuliais lyg statinės rieduliais. Potvynių metu purų apatinės atodangos dalies smėlį vanduo paplauna, ir kiekvieną pavasarį palinkęs upėn skardis, neišlaikęs sunkių akmenų, dideliais luitais griūva, užversdamas upelio vagą. Bet Armona stipri. Greitai iš tų griūčių telieka akmenys, susigrūdę upės dugne ir pakraštyje. Visas smėlis keliauja Šventojon, pakeliui nusėsdamas užuolankose ar gilesnėse upelio vietose, sudarydamas tarsi povandenines kopas. Lengviausiai vandens nešamos žėručio plokštelės mirga saulėje, pasislėpusios tarp šių mažyčių kopų. Pasiekęs jau minėtą skardį, sraunus upelis grįžta visai į priešingą pusę ir, padaręs nedidelį lanką į kairę, plauna dešinįjį savo krantą. Įmantrios Armonos kilpos yra puikiausias pavyzdys, kaip lengvai paplaunamuose krantuose giliai įsirėžusi upė išgraužia didžiulius vingius.
Prie pat skardžio smėlyje išgraužta pailga duobė, kurioje galima maudytis lyg vonioje, o visoje vagoje vanduo čiurlena akmenuotu dugnu. Čia vėl matyti apie 5 m storio įstrižai susiklostę devono smėlio sluoksniai. Apatinėje jų dalyje, maždaug 1,5 m aukščiau upelio vandens lygio, randama žuvų kaulų, šarvų liekanų. Molingi tarpsluoksniai sudaro lyg ir terasą, kurią geologai, atkasinėdami tas liekanas, dar labiau padidino.
Visas Armonos slėnis nuo Ukmergės - Kauno plento iki Šventosios yra draustinis. Draustiniu paskelbtas ir Dovydiškių miškas, kuriuo teka Armona, prieš įsiliedama į Šventąją. Pasigrožėti miške prie Armonos tikrai yra kuo. Skarotos eglių šakos šešėliais gaubia samanotą žemę, ir senos pušys tokios aukštos, lyg norėtų pasiekti debesis. Tylu, ramu čia. Bet ar visada? Kai prabundi dar saulei netekėjus, visą erdvę, rodos, užlieja nenutylantis čiulbesys. Čiurlena Armona, šlama medžiai, ir, sėdint palapinėje, atrodo, kad lynoja. Tačiau, išlindus iš jos, pamatai - šviesu, gražu, eglės šakos su plonyčiais voratinklio siūlais spindi daugybe rasos žiburėlių. Nebeturi noro palikti Armonos. Atrodo, visą vasarą galėtum gyventi palapinėje prie vienišos apsamanojusios ir apleistos Ročkalnio sodybos. Rytais klausytum linksmo Armonos čiurlenimo ir žole apaugusiu keliu pro kvepiančias pievas keliautum maudytis. Žinoma, jeigu kiekvieną rytą mirgėtų saulėje eglių voratinkliai...
Bet mūsų laukia dar tolimas kelias: Įspūdingi Šventosios krantai aukščiau Kavarsko, Anykščių apylinkės, atšiaurus akmeninis, rudenį molio klampynėje skęstantis Nemunėlio kraštas. Ir visur randi devono laikų smėlio, dolomito, gipso, visur aptinki geologinių paminklų.
1Devoninėmis vadinamos nuosėdos ir uolienos, susidariusios paleosojinėje eroje devono periode (prieš 820 400 mln. m.). Jo trukmė 80 mln. m. Devone klestėjo primityvios iarvuotos suvys, atsirado pirmieji stuburiniai sausumos gyvūnai.