Upių labirintasKelionės į Gruziją

S.Kolupaila. Nevėžis. 11. Drėgmenys Nevėžio baseine

Drėgmenys Nevėžio baseine

Iš atmosferos iškrintanmi drėgmenys (lietus, sniegas, kruša, rasa) matuojami lietmačiu meteorologinėse stotyse. Ilgiau veikia Nevėžio baseine dvi meteorologinės stotys - Panevėžyje ir Dotnuvoje. Štai jų observacijų santraukos.


Drėgmenų observacijų duomenys (atskirų mėnesių sumos milimetrais)

Panevėžys ( φ = 55°43',6; κ  = 24°21',8 ; H = 57 m)

Drėgmenų observacijų duomenys


Dotnuva ( φ = 55°23',7; κ  = 23°52',0 ; H = 71 m)

Dotnuva


Observacijų Panevėžyje išvados įdomu palyginti su senesnėmis. Rusų meteorologas S. Neboslin išskaičiavo 1888-1912 (25 metų) vidutinius24. Lenkų mokslininkė S. Kosinska-Bartnicka naujai surado 20 metų (1891-1910 m.) išvadas25.



Panevėžio drėgmenų atskirais mėnesiais palyginimas


Panevėžio dregmenų atskirais mėnesiais palyginimas


Naujos observacijos rodo nemažą drėgmenų padidėjimą. Ypač nuostabus Rugsėjo ir Spalių mėn. prieauglius po 50 %; drėgmenų sumažėjimas žiemą gali būti iš dalies paaiškintas vartojamo dabar Hellmann'o lietmačio tipu, be sulaikančios sniegą nuo išpūtimo vad. Niferio apsaugos; dabartinės priemonės gali būti nepakankamos. Bendras drėgmenų padidėjimas apie 11% (palyginus 1924-1935 su 1888-1912 metais) rodo, kad pergyvenome „šlapią“ klimato bangą26.
Be Panevėžio ir Dotnuvos meteorologinių stočių, Nevėžio baseine teturime veikiančią nuo 1930 metų Kėdainių stotį.
Drėgmenų pasiskirstymui įvertinti palyginkime, dėl mažo stočių skaičiaus, artimiausių kaimyninių stočių drėgmenis, vien metines jų sumas.


Metinės drėgmenų sumos (milimetrais)


Metinės drėgmenų sumos


Nepilno periodo observacijos, orientuojantis į Dotnuvos ir Kauno stotis, redukuotos 13 metų (1923-1935 m.) periodui, t. p. išskaičiuoti pilnesnių 11 metų (1925-1935 m.) rezultatai. Didelių skirtumų išvadose nematyti, todėl galime priimti, kaip tinkamą visam Nevėžio baseinui, vidutinį drėgmenų aukštį visų 7 stočių per 3 metų, būtent 612 mm; labai artimas 11 metų vidurkis (613 mm) ir paprastas Panevėžio ir Dotnuvos stočių vidurkis (610 mm).
Vidutinis drėgmenų aukštis atskirais metais svyravo tarp 727 mm (1925 m.) ir 503 mm (1929 m.) arba ±20% ribose.
Kai vidutiniškai prilyja 612 mm per metus, visas Nevėžio baseinas 6103 km2 ploto gauna iš atmosferos 3,74 km3 vandens per metus (svyravimai tarp 4,44 ir 3,07 km3 per metus).

Kiek nuteka iš baseino, randama tokiu keliu. Hidrometrai matuoja vandens debitą jvairiose apystovose ir nustato ryšį tarp debito ir vandens horizonto (lygmens) vadinamos „debito kreivės“ pavidalu. Turint vandens horizontu observacijas, galima išskaičiuoti kiekvienai dienai atitinkamą vandens debitą ir jų metinę sumą, vad. nuotakį. Ištirkime paeiliui visą darbo eigą ir susipažinkime su turima medžiaga.


24S. Neboslin, Srednija količestva atmosfernych osadkov v Jevropejskoj Rossiji.

25S. Kosinska-Bartnicka. Opady w Polsce. Warszawa 1927, Prace Meteorologiczne i Hydrograficzne V, 15 pusl.

26Dalimi čia dar gali būti kaltas lietmačio aukštis nuo žemes paviršiaus: seniau buvo I sieksnis - 2,13 m, dabar 1,50 m; kaip žinoma, į ankstesnį lietmatį mažiau patenka lietaus ir ypač sniego.

27Vid. be labai nepalikimo 1927 m. duomens; su juo būtu 654,9 mm.

Įžanga1. Vardas2. Nevėžio versmės3. Nevėžio ilgis4. Nevėžio vingiuotumas5. Nevėžio kritimas ir išílgínis profilis6. Nevėžio baseinas7. Nevėžio íntakai8. Baseino plotas9. Nevėžio baseino geometriniai santykiai10. Nevėžio baseino vandens balansas11. Drėgmenys Nevėžio baseine12. Hidrometrinės stotys13. Nevėžio debitų matavimai14. Nevėžio debitų ties Kėdainiais skaičiavimas15. Nevėžio nuotakis16. Nevėžio debitų augimas17. Nevėžio režimas18. Nevėžio užšalímaí19. Nevėžio kilometrinis aprašymas20. Nevėžio aukštupís21. Nevėžis tarp Traupío ir Raguvos22. Tarp Raguvos ir Panevėžio23. Panevėžys24. Nevėžis nuo Panevėžio iki Krekenavos25. Nuo Krekenavos iki Kėdainių26. Kėdainiai27. Nevėžis žemiau Kėdainių28. Nevėžio žemupis29. Nevėžio laivyba30. Projektai vandens kelio iš Nevėžio į Lėvenį31. Nevėžio reguliavimo projektas32. Nevėžio tiltai33. Nevėžio vandens energija34. Vandens malūnai35. Miškai Nevėžio baseine36. Pelkės ir melioracijos darbai37. Sonžylos kanalas38. Ežerai Nevėžio baseine39. Nevėžio žvejybaPabaiga