Nevėžio vandens energija
Moderniškas, o kartu ir labai senas būdas upes naudoti - jų kritimo mechaninę energiją paversti į darbą. Įvertinkime Nevėžio ir kaikurių jo intakų hidraulinės energijos išteklius ir pažinkime, kaip dabar toji energija naudojama.
Pirmieji, gana apytikriai, mūsų skaičiavimai (1922) priskyrė Nevėžiui 6000 arklio jėgų minimalinės hidraulinės energijos (brutto)64. Hidraulinė energija skaičiuojama pagal tinkamą naudoti upės kritimą H m ir vidutinį vandens debitą Q m3/sec; variklių galingumas bus: N=10 HQ arklio jėgų (žymima HP; 1 HP=0,736 kW).
Sugriauto Šventybrasčio malūno užtvankos vieta.
Patiektame 1924 XI 4 Pirmajai Lietuvos inžinierių ir architektų konferencijai referate „Vandens jėgos naudojimas Švedijoje ir Lietuvoje“ daviau kiek tikslesnius energijos duomenis. Nevėžiui nuo Juostos ligi Šušvės žiočių, imant kritimą 18 m ir vid. debitą 28 m3/sec, buvo gauta 5000 HP, Šušviai, kurios kritimas 100 m ir debitas 3,5 m3/sec, buvo priskirta 3500 HP.
Straipsnyje „Nemuno kilpa“65 tuos skaitmenis apibrėžiau dar tiksliau. Nevėžiui iki Šušvies nurodyta minimalinė energija 1000 HP, vidutinė 2000 HP ir maksimalinė 5000 HP. Šušvies energija - minimalinė 2000 HP, vidutinė 3000 HP ir maksimalinė 5000 HP.
1932 m. inž. A. Šulcas66 paskaičiavo vidutinį ir maksimalinį Lietuvos upių galingumą atskirose tinkamesnėse vietose. Nevėžį jis visai nepriėmė domėn, kaip mažai tinkamą upę. Šušvyje jis išnagrinėjo 5 vietas: Grinkiškį, Krakes, Pilsupius, Josvainius ir Bajėnus (prie žiočių). Padarius ten užtvankas po 10 ligi 20 m galima „įkinkyti“ viso 2730 HP arba 2010 kW; taupant vandenį kūdrose galima gauti maksimalinį galingumą 10500 HP arba 7730 kW.
Reikia sutikti, kad Nevėžio slėny sąlygos vandens energijai naudoti nėra geriausios; kitur turime geresnių sąlygų. Nevėžio aukštupis pavirto balomis, ruože tarp Miežiškių ir Sonžylos yra didelis kritimas, bet maža vandens, žemiau labai nežymus kritimas. Bet jei rimtai kils sumanymas atidaryti Nevėžį laivams iki Panevėžio, visą upę teks šliūzuoti, patvenkiant vietomis visą slėnį ir kartu įrengiant hidroelektrines stotis. Pamėginkime ištirti kaikurių tinkamesnių vietų teorinį galingumą.
Teorinis Nevėžio galingumas
Vidutinio Nevėžio galingumas, spėjamas per 6 mėnesius kasmet, yra apie 2400 a. jėgų, arba 1770 kW.
Iš Nevėžio intakų verti dėmesio Šušvis, Kiršinas, Liaudė, Dotnuva, Obelis, Bėrupė, Gynė. Skaitydami Nevėžio galingumą 2400 HP, Šušvies 2000 HP, Kiršino 250 HP, Liaudės 100 HP, Dotnuvos 100 HP, Obelies 400, Bėrupės 150 HP, Gynės 60 HP, kitų drauge 200 HP, viso baseino vidutinį galingumą galėsime įvertinti 5660 HP arba 4170 kW.
Nedidelė Nevėžio energija, bet vis tik tai visai reali vertė. Dabar pažiūrėkim, kiek jos naudojama.
64S. Kolupaila. Musų baltieji angliai. Lietuva 1922, 102 Nr.
65Kosmos 1929, 5 Nr, 175 pusl.; atskirame leidinyje „Nemuno kilpa“ 1929, 7 pusl.
66A. B. Š Lietuvos upių vandens energija Kosmos 1932 7-12 Nr, 397 pusl.
Įžanga ⚬ 1. Vardas ⚬ 2. Nevėžio versmės ⚬ 3. Nevėžio ilgis ⚬ 4. Nevėžio vingiuotumas ⚬ 5. Nevėžio kritimas ir išílgínis profilis ⚬ 6. Nevėžio baseinas ⚬ 7. Nevėžio íntakai ⚬ 8. Baseino plotas ⚬ 9. Nevėžio baseino geometriniai santykiai ⚬ 10. Nevėžio baseino vandens balansas ⚬ 11. Drėgmenys Nevėžio baseine ⚬ 12. Hidrometrinės stotys ⚬ 13. Nevėžio debitų matavimai ⚬ 14. Nevėžio debitų ties Kėdainiais skaičiavimas ⚬ 15. Nevėžio nuotakis ⚬ 16. Nevėžio debitų augimas ⚬ 17. Nevėžio režimas ⚬ 18. Nevėžio užšalímaí ⚬ 19. Nevėžio kilometrinis aprašymas ⚬ 20. Nevėžio aukštupís ⚬ 21. Nevėžis tarp Traupío ir Raguvos ⚬ 22. Tarp Raguvos ir Panevėžio ⚬ 23. Panevėžys ⚬ 24. Nevėžis nuo Panevėžio iki Krekenavos ⚬ 25. Nuo Krekenavos iki Kėdainių ⚬ 26. Kėdainiai ⚬ 27. Nevėžis žemiau Kėdainių ⚬ 28. Nevėžio žemupis ⚬ 29. Nevėžio laivyba ⚬ 30. Projektai vandens kelio iš Nevėžio į Lėvenį ⚬ 31. Nevėžio reguliavimo projektas ⚬ 32. Nevėžio tiltai ⚬ 33. Nevėžio vandens energija ⚬ 34. Vandens malūnai ⚬ 35. Miškai Nevėžio baseine ⚬ 36. Pelkės ir melioracijos darbai ⚬ 37. Sonžylos kanalas ⚬ 38. Ežerai Nevėžio baseine ⚬ 39. Nevėžio žvejyba ⚬ Pabaiga