Nevėžio versmės
Nevėžio versmės ilgai buvo klaidingai aprašomos.
Senesnieji raštai (2, 7 pusl.) taip romantiškai atvaizduoja Nevėžio pradžią: „Netoli Raguvos miestelio, į pietus nuo Troškūnų, paniurusio miško paunksnyje tūno klampios, tirštai Švendrų užaugusios pelkės. Aklą ir klaikią glūdumą kartais sudrumsčia apuoko ūkavimas arba šlykščių šliužų, kurie šliaužioja šen ir ten per kyšojančius iš balos kupstus, šnypštimas. Ši vieta niekad nemato keliautojo, net iš žingeidumo nieks čion nekiša nosies; ir ką jis čia būtų radęs matytino, nebent vaiduoklius, kurie vaidenasi panašiose vietose. Iš tokio tat užkampio teka Nevėžis, laikoma viena žymesnių Žemaičių upių, kurią ne kartą mini, kaip plukdomą, seimų įstatymai".
Nevėžio tiltas ties Traupio dv.
Rusų laikais Vilniaus vandens kelių apygardos išleistas „Žinynas“ (8, 34 pusl.) laiko Nevėžio pradžią ties Pusbačkių k., 3 km į pietų rytus nuo Traupio bžk.; čia aiškus nesusipratimas - vietoje Nevėžio priimta jo intako Pienios pradžia. Kauno gubernijos aprašyme, Afanasjev (3, 77 pusl.) teisingai nurodo Nevėžio pradžią pelkėje j pietus nuo Troškūnų, tada Ukmergės apskrityje; jis teka j vakarus, po 8 km staiga suka j pietus iki Traupio mst., nuo kurio sukasi į žiemių vakarus Raguvos mst. linkui.
M.Biržiška savo geografijoje klaidingai nurodė, kad Nevėžis išteka iš Nevėžio ežero apie Troškūnus5. Tokio ežero ten nėra. Apie 4 km į rytus nuo Troškūnų mst. yra Juostos (Juosto?) ežeras, iš kurio teka Nevėžio intakas Juosta; greta jo, taip pat Juostos baseine, yra du visai maži ežerėliai. Nevėžio ež. yra kitur - Kurklių val.; iš jo tikrai išteka, tik kita upė - Nevėžėlė. Ar tik ne ji ir bus suklaidinus pirmojo geografijos vadovėlio autorių?
Mitą apie ežerą kartoja kiti mūsų mokykloms skiriami vadovėliai, pav.: „Nevėžis išteka iš Nevėžio ežero apie Troškūnus6 išteka iš ežero netoli Troškūnų"7. Ir t.t.
Topografinę nuotrauką Nevėžio versmių srityje atliko rusų topografai 1899 m.; iš jos medžiagos pagaminti rusų Generalinio Štabo žemėlapiai 1:21 000 ir 1:84 000. Jie rodo Nevėžio pradžią baloje ties Grybulių vienkiemiu, Panevėžio aps. Troškūnų vai., 4,5 km j pietų rytus nuo Troškūnų. Ir senesnis topografinis aprašymas šitaip apibrėžia Nevėžio versmes: „Nevėžio upė prasideda Ukmergės aps. iš pelkės į pietus nuo Troškūnų mst.“ (3,77 pusl.). Ne kitaip atvaizduotos Nevėžio versmės ir vokiečių žemėlapyje 1:100000, nes jis iš rusų medžiagos atsispausdintas.
Tikrumoje Nevėžis prasideda dar apie 4-5 km j pietų rytus. Tiksli versmių vieta rasta įvairių tyrinėtųjų nevienoda.
Panevėžio apskrities inžinierius K. Germanas gavo atsakymą į ankietą iš Troškūnų vai.; ten rašoma, kad „Nevėžėlė prasideda iš Vagylkos vienkiemio balos, teko pro Grybulių, Guobės, Nevėžnikų, Girelės ir Laukogalių kaimus, ir įteka... į Nevėžio upę! Vagylkos vienk. yra apie 4 km į rytus nuo Grybulių k., 2 km į pietus nuo Juosto ežero, prie Kovarsko-Troškūnų vieškelio ir Panevėžio-Anykščių siaurojo geležinkelio, apie 5 km į pietų rytus nuo Troškūnų, mst. ir stoties. Tarp Vagylkos ir Zavalinių vnk. yra šlapi krūmynai, bet toje vietoje padaryti tyrinėjimai upelio nerado.
1927 m. Hidrometrinio Biuro technikas K.Rimkus8 su vietos girininko pagalba rado Nevėžio pradžią apie 4 km į pietus nuo Grybulių k., apie 6 km nuo Vagylkos vnk. Pagal tą versiją, Nevėžis prasideda Dabužių dv. miške (Dabužių dv. yra prie Kovarsko-Troškūnų vieškelio), ir apie 1 km eina, kaip nusausinamasis griovis, per ūkininko Petriko lauką. Griovis dalimi užaugęs, beveik be vandens. Aplinkui lygios vietos, maišytas lapuotas miškas. Vanduo buvo rastas griovyje tik 5-kilometre nuo pradžios. Baisių apuokų ir „šlykščių šliužų“ mūsų hidrometrai jau neberado, tik patyrė, kad vieta reikalinga nusausinti..
1934 m. Melioracijos skyriaus kulturtechnikai smulkiai ištyrė visą Nevėžio aukštupį ir paruošė jo nusausinimo projektą. Magistralinio kanalo, kuris po kelerių melų pakeis Nevėžį, pradžia nustatyta 3,5 km j pietų rytus nuo Grybulių k. Ši vieta nesutampa su K.Rimkaus surastomis versmėmis, nutoldama apie 1 km į rytus.
Galime dabar taip ar kitaip manyti apie Nevėžio pradžią, bet įvykdžius melioracijos darbus turėsime žiūrėti magistralinio griovio pradžios, o kitos vagos bus pakeistos šoniniais grioviais (Nr. 37, 38 ir 39). Balos išdžius ir praeities romantika išnyks..
Kaip matyti, legendarinio Nevėžio ežero nei vienas tyrinėtojas nerado!
Būsimųjų Nevėžio versmių geografinės koordinates: platumas 55°31'29", ilgumas 24°54'25". Jų altitudė yra apie 93 m viršum jūros lygmens.
5M.Biržiška, Lietuvos Geografija Vilnius 1920, 86 pusl.
6A.Klimas Lietuvos Geografija, III leid. Kaunas-Marijampolė 1927, 40 pusl.
7 t.p., IV leid. Kaunas-Marijampolė 1933, 25 pusl.
8dabar stat. inžinieriųs, Vandens Kelių Tarnybos viršininkas.
Įžanga ⚬ 1. Vardas ⚬ 2. Nevėžio versmės ⚬ 3. Nevėžio ilgis ⚬ 4. Nevėžio vingiuotumas ⚬ 5. Nevėžio kritimas ir išílgínis profilis ⚬ 6. Nevėžio baseinas ⚬ 7. Nevėžio íntakai ⚬ 8. Baseino plotas ⚬ 9. Nevėžio baseino geometriniai santykiai ⚬ 10. Nevėžio baseino vandens balansas ⚬ 11. Drėgmenys Nevėžio baseine ⚬ 12. Hidrometrinės stotys ⚬ 13. Nevėžio debitų matavimai ⚬ 14. Nevėžio debitų ties Kėdainiais skaičiavimas ⚬ 15. Nevėžio nuotakis ⚬ 16. Nevėžio debitų augimas ⚬ 17. Nevėžio režimas ⚬ 18. Nevėžio užšalímaí ⚬ 19. Nevėžio kilometrinis aprašymas ⚬ 20. Nevėžio aukštupís ⚬ 21. Nevėžis tarp Traupío ir Raguvos ⚬ 22. Tarp Raguvos ir Panevėžio ⚬ 23. Panevėžys ⚬ 24. Nevėžis nuo Panevėžio iki Krekenavos ⚬ 25. Nuo Krekenavos iki Kėdainių ⚬ 26. Kėdainiai ⚬ 27. Nevėžis žemiau Kėdainių ⚬ 28. Nevėžio žemupis ⚬ 29. Nevėžio laivyba ⚬ 30. Projektai vandens kelio iš Nevėžio į Lėvenį ⚬ 31. Nevėžio reguliavimo projektas ⚬ 32. Nevėžio tiltai ⚬ 33. Nevėžio vandens energija ⚬ 34. Vandens malūnai ⚬ 35. Miškai Nevėžio baseine ⚬ 36. Pelkės ir melioracijos darbai ⚬ 37. Sonžylos kanalas ⚬ 38. Ežerai Nevėžio baseine ⚬ 39. Nevėžio žvejyba ⚬ Pabaiga