Upių labirintasKelionės į Gruziją

J. Obelienius. Lietuvos TSR vandens turistų keliai. Aitra

AITRA

Trasos ilgis - 26 km, trukmė - 2 d., sezonas - IV-V mėn.


Aitra - k Jūros intakas; ilgis - 33,7 km, baseino plotas - 220 km2. Prasideda 3 km į š. r. nuo Tverų. Įteka į Jūrą 133,8 km nuo šios ž., prie Grimzdų, Kvėdarnos kalvagūbrio ruože.
Vaga iki Tverų 1 m pl., toliau - 6-10 m, žemupyje - 10-15 m. Vid. gl. - 0,5 m. V versmėse 179 m, ž - 85,7 m, vid. ΔH-2,77 (aukštupyje ΔH-13,48). Vid. metinis Q: ties Labardžiais 1,25, žemiau Gervės ž. -  1,50, žemiau Monio ž.—1,9, ž.—2,70 m3/s. Labai didelis ir nuotėkio modulis - 13,2 l/s iš km2.
Aitros hidrometriniai duomenys atitinka II sudėt. ktg., bet tik plaukiant anksti pavasarį arba lietingą rudenį27, kai aukštas vanduo.
Kelionę Aitra patogu pradėti nuo Žemaičių pln. tilto.

26 k LABARDŽAI - apyl. ir kol. centras. Tai tipiškas kupetinis kaimas, vietinės reikšmės liaudies archit. paminklas. Kaime stovi paminklinis akmuo kovotojai už Tarybų valdžią B. Lečaitei-Pažėrienei ir jos kovų draugui, pirmajam Labardžių komjaunimo kuopelės sekretoriui, vėliau Rietavo valsčiaus komsorgui P. Braziui, žuvusiam Didžiojo Tėvynės karo fronte.
Upė ties Labardžiais 3-4 m pl., labai vingiuota, Vagoje daug šakų, nuvirtusių medžių, žemų lieptelių, sunkiai praplaukiamų užtvarų. Kritimas didelis, srovė stipri.
18 k Gervė (L-5). Upėje ištisinės užvartos. Truputį praardžius, visas galima praplaukti neišlipant iš baidarės. Krantai aukšti, pakrantėse ūksmingas miškas.



15 k Momys (L-8). Upėje vis dar šakos, nuvirtę medžiai, posūkiuose - užvartos. Kelią vietomis tenka skintis kirviu. Labai stipri srovė, didelis kritimas.
13 d Bagdonavas. Upėje kliūčių mažiau, bet srovė greita.
9 Trys viena po kitos nepraplaukiamos užvartos. Pirmąją geriau apsinešti k krantu, per antrąją galima persikelti, trečiąją patogiau apsinešti d krantu.
8 k Ymėžė (L-12). Vagoje šakos ir nuvirtę medžiai, bet nesunkiai praplaukiami.
5 d GIRĖNAI. Medinis vandens malūnas (XIX a.) - vietinės reikšmės liaudies archit. paminklas. G. kaimas apie 1 km ištįsęs abipus kelio į Kvėdarną. Dalis sodybų stovi viena prie kitos kol. gyvenvietėje, kitos - vienkiemiai - išsibarsčiusios tarp miškų.
Upėje prie malūno slenkstis. Vagos viduryje nuvirtęs medis; srovė, pasiekusi jį, veržiasi pro k ir pro d. Pagrindinis srautas suka k, tačiau ten praėjimo nėra - šakos. Įėjimas į slenkstį arčiau d kranto, prie pat povandeninio akmens. Praplaukus akmenį, iš k sukti d. Srovė labai stipri. Tuoj už malūno dar viena užvarta. Praplaukti galima d pakraščiu neišlipant iš baidarės. Čia pasibaigia medžiai ir šakos, prasideda akmenys ir rėvos. Srovė greita, tačiau fv. visur aiškus.
Artėjant prie santakos su Jūra, išplatėjusi Aitra aprimsta.

27 Šia upe pirmieji pradėjo plaukyti Klaipėdos turistai 1980.X.6.

Pratarmė ⚫  Paaiškinimai, Santrumpos, Simboliai schemoseKeletas svarbesnių nurodymų, Vandens locijaNemunasMatrosovka (Gilija)Kuršių mariosBaltoji AnčiaMerkysŠalčiaVisinčiaŪlaVokėVerknėStrėvaJiesiaNerisNarutisStrėčia ir jos baseino (Švokšto, Svyrių) ežeraiAntrasis Strėčios  pradžios variantasŽeimena ir Rytų Lietuvos ežerynasBūka ir jos aukštupio ežerynasKiauna ir jos aukštupio ežerynas Lakaja ir jos aukštupio ežerynasLuknelė, Peršokšna ir jų aukštupių ežeraiDubinga ir jos baseino ežerynasVilniaŠventojiKriauna (Kelionės Šventąja antrasis pradžios variantas)VirintaSiesartisŠirvintaNevėžis ŠušvėDubysa KražantėŠešupė Dovinė ir didieji Sūdūvos ežeraiJūra Aitra AkmenaŠešuvis AnčiaMinija Babrungas ir Platelių ežerynasKlaipėdos kanalasAkmena-Danė Šventoji (Pajūrio)Dauguva Dysna ir jos aukštupio ežerynasApyvardė-Prorva-Drūkša ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynasSmalva ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynasTrijų broliškų respublikų vandenimis (Drūkšių-Ričio-Silos ežerais, Breslaujos ežerynu) Mūša-Lielupė ⚫ Lėvuo ⚫ Nemunėlis ⚫ Venta ⚫ VirvyčiaVadakstis ⚫ VarduvaPisa (Vištytis-Kaliningradas-Klaipėda) ⚫ 1 priedas