LĖVUO
Trasos ilgis - 108 km, trukmė - 4 d., sezonas - V-VI mėn.
Lėvuo - pagal ilgumą antras Mūšos intakas. Prasideda jis pelkėtame Notigalės miške, už 6 km į š. r. nuo Skapiškio, Kupiškio rj. ΔH-0,51; kiek didesnis kritimas žemupyje, tarp 27-17 km (ΔH-0,78). Tai gana rami upė, ypač jėgainių patvankose, vasarą dažnai užželianti vandens augmenija. Q: žemiau Kupos ž. - 2,6, Pasvalyje - 6,0, ž. - 7,7. Lėvuo teka Vidurio žemuma vandeniui nelaidžiu gruntu (molis, dolomitas), neturi didesnių maitinimo baseinų, todėl sausmečiais labai nusenka ir vietomis tankiai užželia, o polaidžių ir liūčių metu labai patvinsta. Kai vanduo aukštas, jo perteklius Sanžilės kanalu nuteka į Nevėžį. Upės slėnys lėkštas ir siauras (100-200 m). Vagos pl. (m); aukštupyje - 6-8, žemupyje - 10-15; gl. (m) - 0,3-1,5 ir 0,5-2,0. Upės dugne vietomis dolomitai, kietos klintys, buv. jėgainių apgriautos užtvankos, seklios brastos, tankiai užžėlusios vietos. Tinka plaukti lengva baidare nuo Kupiškio pavasarį, kai aukštas vanduo.
108 k Kupa (L-27). Lėvens ir Kupos santakoje įsispraudęs KUPIŠKIS - rj. centras; Kupiškio-Vabalninkų pln. tiltas; už 3 km - Šiaulių-Daugpilio glžk. Kupiškio st. K. yra kraštotyros muziejus (Šiaulių ,,Aušros" muziejaus filialas).
Į š. nuo miesto, Lėvens-Aukštupio santakoje, kūpso nedidelis piliakalnis.
Nuo Kupiškio iki Akmenių vandens malūno Lėvuo teka plačiu slėniu, smarkiai vingiuodamas.
Yra projektas 110 km nuo ž., truputį aukščiau Kupiškio, Lėvenį patvenkti. Užtvankos H-11 m, tvenkinio F-828 ha; sukauptas vanduo bus naudojamas laukams laistyti, pramonės ir buities reikalams. Lėvens hidrologinis režimas kiek pasikeis: jo nuotėkis metų eigoje bus tolygesnis.
99 d PALEVENĖ - Byčių kol. centras. Gatvinio tipo k.; abipus Kupiškio-Subačiaus vieškelio nauja kolūkinė gyvenvietė.
Palėvenės bažnyčia ir buv. dominikonų vienuolynas - archit. paminklai.
k NORIŪNAI - apyl. centras. Buv. dvaro rūmuose įsikūrusi m-la, visi buv. dvaro trobesiai pastatyti iš lauko akmenų, nedegtų plytų ir dolomitų; rūmai ir parkas - resp. reikšmės archit. paminklas.
Toliau k Lėvens pakrante eina Kupiškio-Subačiaus vieškelis.
95 k Suosa (L-24), vieškelio Kupiškis-Subačius tiltas; d Stumbriškis.
89 k Vieūinta (L-29), Skverbai. Viešinta atiteka iš didoko (196 ha) Viešinto ež.
87 d Akmeniai, vieškelio Subačius-Vabalninkas tiltas. Apgriauta neveikiančio malūno užtvanka; persikelti patogiau d pakrante.
81 d Marnaka (L-22), Breiviškiai; k Bigailiai.
73 d Gatvinio tipo KARSAKIŠKIO k - apyl. ir Paežerio kol. centras.
Buv. malūno užtvanka išgriauta, praplaukti galima.
Toliau d upės pakrantėje plyti Žaliosios girios masyvas - botaninis-zoologinis draustinis.
Daug istorinių įvykių susiję su šia giria. Joje rado prieglobstį 1863 sukilėliai, o per Didįjį Tėvynės karą - ,,Gražinos" būrio tarybiniai partizanai.
70 d Žambas (L-19), Pažambė. Ž. teka iš Pukiškio (F-28 ha) ež., per p. Žaliosios girios pakraštį.
64 d Vilkapjūviai, Vabalninko-Panevėžio pln. tiltas. Dešine pakrante tęsiasi Žalioji giria (F-18000 ha).
63 Paliūniškis. Kaime yra XVI-XVII a. kapinynas. Buv. malūno užtvanka išgriauta, pastatas tebestovi.
55 PINIAVA - apyl. centras. Čia panevėžiečiai mėgsta ilsėtis, yra geras paplūdimys; panevėžiečių kolektyviniai sodai; Panevėžio-Pasvalio pln. tiltas. Buv. Piniavos malūno užtvankos vietoje griuvėsių krūva; apdairiai plaukiant, galima praplaukti neišlipant iš valties.
48 k Sanžilės kanalas. Kai vanduo aukštas, jis sujungia Lėvens ir Nevėžio vandenis.
30 d Niurkoniai. Per buv. malūno užtvanką laivelį reikia pervilkti.
26 k Amata (L-20). Vieškelio Pumpėnai-Pušalotas tiltas.
20 k Toliūnai. Malūno, varomo elektra, išardytos užtvankos vietoje daug didelių akmenų; d Gegabrasta.
14 k Žąsa (L-23), Levaniškiai; kiek žemiau - Ližai.
10 k Balsiai. Seno nugriauto malūno užtvankos vietoje nedidelė rėva. 0,9 km žemiau - d didž. Lėvens intako Įstro (L-44) ž. Senas Talačkonių k.
5 Pasvalio vandens malūno trimetrė užtvanka, keltis patogiau d krantu; malūno girnas suka elektra.
PASVALYS - rj. centras, įsikūręs Lėvens-Svalios (36) santakoje. Didesnioji miesto dalis yra Lėvens d krante, mažesnioji (glžk.st. rj.) - k; Šiaulių-Biržų glžk. Pasvalio st.; Panevėžio-Biržų pln. tiltas. Miestą puošia jaunas (pradėtas sodinti 1937) 70 ha parkas.
Miesto pakraštyje trykšta keletas mineralinio vandens, prisodrinto sieros vandenilio, šaltinių. Prie vieno šaltinio veikia 10 lovų balneologinė gydykla, fizinės terapijos kabinetas.
Geologai sako, kad P. stovi ant nepatikimo pagrindo - gipso-olenito ir dolomito uolienų. Šios vandeniui neatsparios uolienos ištirpsta, ir kartais čia žemė įdumba.
Migonyse gimė archit. L. Stuoka-Gucevičius (1753-1789).
2 Šiaulių-Biržų glžk. ir Panevėžio-Pasvalio-Bauskės pln. tiltai.
Lėvuo tyliai įplūsta į Mūšą 171 km nuo jos ž.
Pratarmė ⚫ Paaiškinimai, Santrumpos, Simboliai schemose ⚫ Keletas svarbesnių nurodymų, Vandens locija ⚫ Nemunas ⚫ Matrosovka (Gilija) ⚫ Kuršių marios ⚫ Baltoji Ančia ⚫ Merkys ⚫ Šalčia ⚫ Visinčia ⚫ Ūla ⚫ Vokė ⚫ Verknė ⚫ Strėva ⚫ Jiesia ⚫ Neris ⚫ Narutis ⚫ Strėčia ir jos baseino (Švokšto, Svyrių) ežerai ⚫ Antrasis Strėčios pradžios variantas ⚫ Žeimena ir Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Būka ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Kiauna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Lakaja ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Luknelė, Peršokšna ir jų aukštupių ežerai ⚫ Dubinga ir jos baseino ežerynas ⚫ Vilnia ⚫ Šventoji ⚫ Kriauna (Kelionės Šventąja antrasis pradžios variantas) ⚫ Virinta ⚫ Siesartis ⚫ Širvinta ⚫ Nevėžis ⚫ Šušvė ⚫ Dubysa ⚫ Kražantė ⚫ Šešupė ⚫ Dovinė ir didieji Sūdūvos ežerai ⚫ Jūra ⚫ Aitra ⚫ Akmena ⚫ Šešuvis ⚫ Ančia ⚫ Minija ⚫ Babrungas ir Platelių ežerynas ⚫ Klaipėdos kanalas ⚫ Akmena-Danė ⚫ Šventoji (Pajūrio) ⚫ Dauguva ⚫ Dysna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Apyvardė-Prorva-Drūkša ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Smalva ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Trijų broliškų respublikų vandenimis (Drūkšių-Ričio-Silos ežerais, Breslaujos ežerynu) ⚫ Mūša-Lielupė ⚫ Lėvuo ⚫ Nemunėlis ⚫ Venta ⚫ Virvyčia ⚫ Vadakstis ⚫ Varduva ⚫ Pisa (Vištytis-Kaliningradas-Klaipėda) ⚫ 1 priedas