KRIAUNA (Kelionės Šventąja antrasis pradžios variantas)
Trasos ilgis - 32,2 km, trukmė - 2 d., sezonas - V-IX mėn.
Kriauna prasideda Latvijos TSR, netoli SUBATĖS mstl. Teka iš š. į p. lygumine Aukštaičių plynaukšte, plačiu, lėkštu Kriaunos-Sartų ež. senslėniu, per Kriaunelio ir Našio ež., pro Obelius. Įteka į Sartų ež. š. v. galą. Upės ilgis 50 km, baseino F-354,5 km2.
ΔH-0,33. Kiek didesnis nuolydis yra vidurupyje, tarp 30-16 km (ΔH-0,42). Q: prie Lietuvos-Latvijos sienos 0,51, žemiau Ugros - 1,24, ž. - 2,53. Įvairiausiais upeliais bei jų pertakais į Kriauną teka 35 ežerų ežerėlių (bendras jų F-470 ha) vandenys, todėl upės nuotekis per metus svyruoja nedaug.
Vagos pl. 5-8-15 m, gl.-0,5-1,0 m. Prie staigesnių posūkių yra ir 2-3 m gl. sietuvų. Vasarą ramios tėkmės vietose suželia tanki augmenija.
Kelionę pradedame Antanašės k. nuo Rokiškio-Obelių-Zarasų pln. tilto. ANTANAŠĖ - buv. dvaras - išaugo abipus šio pln. ir priartėjo prie Obelių, tapo jo priemiesčiu. Pietvakariniame kaimo krašte tyvuliuoja Našio ež.
OBELIAI - mst, apyl, ir t. ū. centras, įsikūręs š. r. Obelių ež. (F-49,4, L-1,55, didž.pl-0,48, P-3,45) krante. Pro Obelius eina Šiaulių-Daugpilio glžk. Turistai Obeliuose lanko legendinį ,,Ramintos" šaltinį, trykštantį greta autobusų st., miesto sodo pakraštyje. Šaltinio įtvarą sumūrijo ir trimetrinę Ramintos skulptūrą išdrožė obelietis liaudies meistras V.Zaikauskas.
31 Kriauna, prasisunkusi pro tankius švendrus, ramiai įplūsta į Našio ež. (F-90,0, L-2,9, didž.pl.-0,4, P-6,6) š. galą ir už 200 m vėl iš jo išteka. Ištaka pasislėpusi vešlioje augmenijoje. Rami ir gili (1,0-1,5 m) upė tyliai srovena tarp neaukštų krantų, apaugusių baltalksnių ir karklų krūmais.
28 k Mažeikiai; d plačios kultūrinės lankos, o už jų, įkalnėje, išsibarsčiusios Papilių k. sodybos. Upėje žemas nepraplaukiamas tiltelis; prieš pat tiltelį - sekli brasta.
26 Abiejuose upės krantuose šlama miškai, vietomis pakrantėse driekiasi nedidelės salpos, šienaujamos miškapievės. Čia galima pamatyti bebrų meistriškumo pavyzdžių.
Kuo toliau, tuo labiau upė rimsta ir gilėja - prasideda Pakriaunio malūno patvanka.
24 k Pakriaunys. Buv. Pakriaunio malūno pastatas ir užtvanka sugriuvę; per užtvankos griuvėsius laivelį reikia persitraukti.
Išretėjusiame parke daug storaliemenių ąžuolų, uosių, klevų, liepų ir kitų medžių. Vienoje beviršūnėje eglėje įrengtame gandralizdyje kasmet išaugina šeimynėlę pilkųjų gandrų porelė.
Žemiau užtvankos upės vaga išsiplečia, prasideda seklios brastos.
20 d BAGDONIŠKIS - ,,Laimės" kol. gyvenvietė, įsikūrusi buv. profesoriaus teisininko M.Remerio (1880-1945) dvare.
16 KRIAUNOS - apyl. ir ,,Sartų" t. ū. centras, didelis gatvinis k.; vieškelio Rokiškis-Kriaunos-Antazavė tiltas, autobusų st.
14 Kriauna įsilieja į Sartų ež. š. v. šakos galą. Sartai (F-1331,6, L-14,8, didž.pl-0,95, gl.-22,0 m, P-79,0) - būdingas pirštėtos konfigūracijos rininės kilmės ež. Jo stuomuo ištįsęs iš š. į p., trys ilgos atšakos į v, ir dvi mažesnės - į r. Ež. yra 7 salos (F-13,2 ha). Krantai ež. š. dalyje aukšti, kitur - žemi, ties viduriu - smėlėti, apaugę mišku, vietomis pažliugę, drėgnoki. S. ež. įeina į Dusetų landšaftinį draustinį.
13 MARGĖNAI įsikūrę Kriaunos įl. p. pakrantėje. Šiame kaimelyje yra gimęs poetas Antanas Strazdas (1760-1833).
11 d Bobriškis. Plaukdami toliau tiesiog į r. (A 90°), į Bradesių įl., pakelėje paliekame didž. S. ež. salą.
8 Bradesių įl. Čia yra Velikuškės piliakalnis. Velikuškės piliakalnį tyrinėjo, aprašė ir išgarsino archeologas P. Tarasenka (1892-1962) kn. ,,Rambyno burtininkas", V., 1958.
Bradesių įl. yra pati gražiausia S. ež. vieta. Į ją Zelvės (L-10) intaku suplūsta net 46 ež. vandenys: Dūburio (F-104), Kumpuolio (F-89), Žirnajo (F-49), Dūburaičio (F-47), Salinio (F-43), Zalvo (F-42), Meletinio (F-32), Zalvės (F-29) ir kt.
5 Į S. ež. trumpojo rago įlanką r. įsruvena Zaduojo (L-11) pertakas, atitekantis iš didoko (F-142) Zaduojo ež. Čia turistams yra poilsiavietė. Esant aukštam vandeniui, nesunkiai galima nuplaukti į žuvingą Zaduojo ež.
4 k Ragava įsikūrusi Audrakampio rago p. pakrantėje. Į šį ragą įteka Audra (L-32).
Už nedidelės r. įlankėlės Sartų ež. kamienas susiaurėja iki 150 m. Čia jaučiama nedidelė tėkmė.
3 d Dumblynė; k GIPĖNAI; vieškelis Dusetos-Obeliai. Gipėnuose ež. pakrantėje yra namas, kuriame gyveno poetas Antanas Vienažindys (1811-1892); čia įrengtas jo memorialinis muziejėlis.
Pagaliau paskutinė, p. v. Sartų ež. šaka, iš kurios išteka Šventoji; d krante Dusetų giria (F-998 ha). 4-ame girios kvartale šlama aukščiausia Lietuvos liepa - gamtos paminklas: aukštis - 34,5 m, skersmuo - 184 cm, apimtis - 552 cm, tūris - 30 m3, amžius - 200 metų.
Pratarmė ⚫ Paaiškinimai, Santrumpos, Simboliai schemose ⚫ Keletas svarbesnių nurodymų, Vandens locija ⚫ Nemunas ⚫ Matrosovka (Gilija) ⚫ Kuršių marios ⚫ Baltoji Ančia ⚫ Merkys ⚫ Šalčia ⚫ Visinčia ⚫ Ūla ⚫ Vokė ⚫ Verknė ⚫ Strėva ⚫ Jiesia ⚫ Neris ⚫ Narutis ⚫ Strėčia ir jos baseino (Švokšto, Svyrių) ežerai ⚫ Antrasis Strėčios pradžios variantas ⚫ Žeimena ir Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Būka ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Kiauna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Lakaja ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Luknelė, Peršokšna ir jų aukštupių ežerai ⚫ Dubinga ir jos baseino ežerynas ⚫ Vilnia ⚫ Šventoji ⚫ Kriauna (Kelionės Šventąja antrasis pradžios variantas) ⚫ Virinta ⚫ Siesartis ⚫ Širvinta ⚫ Nevėžis ⚫ Šušvė ⚫ Dubysa ⚫ Kražantė ⚫ Šešupė ⚫ Dovinė ir didieji Sūdūvos ežerai ⚫ Jūra ⚫ Aitra ⚫ Akmena ⚫ Šešuvis ⚫ Ančia ⚫ Minija ⚫ Babrungas ir Platelių ežerynas ⚫ Klaipėdos kanalas ⚫ Akmena-Danė ⚫ Šventoji (Pajūrio) ⚫ Dauguva ⚫ Dysna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Apyvardė-Prorva-Drūkša ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Smalva ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Trijų broliškų respublikų vandenimis (Drūkšių-Ričio-Silos ežerais, Breslaujos ežerynu) ⚫ Mūša-Lielupė ⚫ Lėvuo ⚫ Nemunėlis ⚫ Venta ⚫ Virvyčia ⚫ Vadakstis ⚫ Varduva ⚫ Pisa (Vištytis-Kaliningradas-Klaipėda) ⚫ 1 priedas