KRAŽANTĖ
Trasos ilgis - 70 km, trukmė - 3 d., sezonas - IV - VI mėn.
Kražantė - didž. Dubysos intakas. Jos versmės yra Žemaičių aukštumoje, Karklėnų pelkėje, už 9 km į p. r. nuo Varnių. Teka pro Kražius ir Kelmę, aukštupyje iki Raudiškių reguliuota. Mažu turistiniu laiveliu arba baidare čia galima plaukti be jokių kliūčių. Per visą 87,4 km ilgį upė nukrinta 109 m (ΔH-1,25). Pats didž. kritimas yra aukštupyje. Q: Linkaučiuose (70 km nuo ž.) - 0,97, Prušinskuose (6 km nuo ž.) - 3,4222. Kražantė neturi vandeningesnių maitinimo šaltinių (upių, ežerų), todėl sausmečiu labai nusenka, užželia vandens augmenija ir vandens turizmui mažai tinka.
Vagos pl.: aukštupyje 4-6 m, žemupyje - 8-12 m; gl. atitinkamai - 0,2-0,5 m, 0,5-1,5 m. Kliūtys: užtvankos, dideli akmenys, rėvos, seklios brastos, užžėlimai, užvartos, staigūs vingiai. Kai Kelmės rj., 101,4 km nuo ž., ant Dubysos bus pastatyta Padubysio užtvanka (H-24 m), tai 2020 ha tvenkinio, skirto laukams drėkinti ir Šiaulių mst. pramonei, patvanka pasieks Bubius ir Kražantės žemupį iki Kelmės-,,Naujosios sodybos" kelio. Tame ruože pasikeis ir hidrografinis upės režimas.
70 d KRAŽIAI - mstl., apyl. ir kol. centras. Šiauriniame mstl. pakraštyje lapuočiais apaugęs Medžiokalnis - botaninis draustinis. K. - viena iš garsiausių feodalinio laikotarpio Žemaitijos vietovių, Kražių aukštesnioji m-la (1613-1775) buvo svarbi švietimo įstaiga tuometinėje Lietuvoje, Joje mokėsi daug žymių XIX a. lietuvių kultūros darbuotojų.
Iš senųjų Kražių statinių išlikę tik XVII a. gotikinio stiliaus jėzuitų bendrabutis (bursa) ir barokinio stiliaus bažnyčia (XVIII a. vid.).
Reguliuotoje upėje, išskyrus žemus nepraplaukiamus tiltelius bei lieptus, didesnių kliūčių nėra.
68 Kražantė teka Kražių daubos pelke, Dausino ež. (F-17,8) pakraščiu. Upė reguliuota, vaga siaura, be didesnių kliūčių.
60 d Papiliai, piliakalnis.
55 Raudiškė. Baigiasi reguliuota upės vaga.
50 k Kuprė (L-10). PAKRAŽANTIS - apyl., o GRINIAI - ,,Naujos vagos" kol. centras. Netoliese dideli (1437 ha) Kuprės-Pagojaus miškai.
47 Pluskiai; vandens matavimo punktas, Kelmės-Kryžkalnio pln. gelžb. tiltas; puskilometriu žemiau - medinis kaimo kelio tiltas. Upės slėnys dar slėsnus, apie 1 km pl., krantai žemi, vietomis pasipuošę lapuočiais.
43 k Vėgėlė (L-6); d Simaičiai. Buv. Morkių k. gimė 1863 sukilimo vadas A. Mackevičius (1828-1863).
Upėje dideli akmenys, vietomis užvartos, sąnašinės seklumos.
27 k Pagojis. Čia 1891 Jonas Ivanavičius įkūrė pirmąją Lietuvoje pienininkystės m-lą, kuri veikė iki 1910. Naudvaris; upėje buv. Naudvario vandens malūno išgriauta užtvanka; per akmenų krūsnis laivelius tenka persitraukti.
23 k KELMĖ - mst., rj. centras, įsikūręs siaurame Kražantės ir Vilbėno tarpupyje; per upę Raseinių g-vės (Kelmės-Tytuvėnų pln.) tiltas; puskilometriu žemiau, ties Br. Laucevičiaus g-ve, vandens malūno, varomo dyzelinio variklio, užtvanka (H-3); patogiau keltis k krantu. Per užtvanką pėsčiųjų tiltas; 4,1 ha tvenkinio patvanka siekia Raseinių g-vės tiltą. Žemiau užtvankos, staigiame Kražantės vingyje, d krante - stadionas. Vandens turistams patogu čia sustoti pastoviui.
Miesto š. pakraštyje prie Vilbėno yra parkas ir buv. dvaro rūmai (XVIII a.) - baroko ir klasicizmo archit. paminklas.
Kelmėje gimė rašytojas, dramaturgas, aktorius Bronius Laucevičius-Vargšas (1885-1916).
Po sunkios kovos Kelmė buvo išvaduota 1944 spalio 6 d. Vienuolikai tarybinių karių, kovojusių prie K., suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas. Du iš jų - V. Babijus ir V. Chudiakovas — čia žuvo. Palaidoti K. karių kapinėse.
14 d Didž. Kražantės intako Vilbėno (L-21) ž. Ketvirtame km nuo ž., buv. Kelmės HE vietoje, Vilbėnas patvenktas; tvenkinys (F-4 ha) naudojamas kultūriniams-buitiniams poreikiams.
9 Kukečiai. Upėje lauko akmenų užtvanka, pastatyta nuotėkiui reguliuoti ir laukams drėkinti. Kai žemesnis vandens lygis, laivelius reikia persikelti.
6 d Prušinskiai; neveikiantis vandens matavimo punktas.
2 Burbaičiai; upės krante piliakalnis, vadinamas Piliuku. Paupyje gera vieta pastoviui, nakvynei; Žukiškės miškas.
Kražantė įteka į Dubysą 100,6 km nuo šios ž.
22 Pavasarinių potvynių maksimalus Q: stebėtas - 109,0, vidutinis per 12 stebėtų metų - 62. Pagal hidrografinius duomenis Kražantės trasa gali būti II sudėt. ktg. etalonu
Pratarmė ⚫ Paaiškinimai, Santrumpos, Simboliai schemose ⚫ Keletas svarbesnių nurodymų, Vandens locija ⚫ Nemunas ⚫ Matrosovka (Gilija) ⚫ Kuršių marios ⚫ Baltoji Ančia ⚫ Merkys ⚫ Šalčia ⚫ Visinčia ⚫ Ūla ⚫ Vokė ⚫ Verknė ⚫ Strėva ⚫ Jiesia ⚫ Neris ⚫ Narutis ⚫ Strėčia ir jos baseino (Švokšto, Svyrių) ežerai ⚫ Antrasis Strėčios pradžios variantas ⚫ Žeimena ir Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Būka ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Kiauna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Lakaja ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Luknelė, Peršokšna ir jų aukštupių ežerai ⚫ Dubinga ir jos baseino ežerynas ⚫ Vilnia ⚫ Šventoji ⚫ Kriauna (Kelionės Šventąja antrasis pradžios variantas) ⚫ Virinta ⚫ Siesartis ⚫ Širvinta ⚫ Nevėžis ⚫ Šušvė ⚫ Dubysa ⚫ Kražantė ⚫ Šešupė ⚫ Dovinė ir didieji Sūdūvos ežerai ⚫ Jūra ⚫ Aitra ⚫ Akmena ⚫ Šešuvis ⚫ Ančia ⚫ Minija ⚫ Babrungas ir Platelių ežerynas ⚫ Klaipėdos kanalas ⚫ Akmena-Danė ⚫ Šventoji (Pajūrio) ⚫ Dauguva ⚫ Dysna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Apyvardė-Prorva-Drūkša ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Smalva ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Trijų broliškų respublikų vandenimis (Drūkšių-Ričio-Silos ežerais, Breslaujos ežerynu) ⚫ Mūša-Lielupė ⚫ Lėvuo ⚫ Nemunėlis ⚫ Venta ⚫ Virvyčia ⚫ Vadakstis ⚫ Varduva ⚫ Pisa (Vištytis-Kaliningradas-Klaipėda) ⚫ 1 priedas