Upių labirintasKelionės į Gruziją

J. Obelienius. Lakaja ir jos aukštupio (Molėtų - Inturkės) ežerynas

LAKAJA IR JOS AUKŠTUPIO (MOLĖTŲ-INTURKĖS) EŽERYNAS

Trasos ilgis - apie 140 km, iš jų ež. ir jų pertakais - 105 km. upėmis - 31,4, sausuma - 2-4,5 km

Lakaja ir jos aukštupio (Molėtų - Inturkės) ežerynas

Toliau keliaujant ež. iš Aiseto [26] ež. p. v. galo per Striko [30] (F-23,4, L-1,35, didž.pl-0,3, P-3,51), Samavo [31] (F-19,0, L-0,9, didž.pl-0,3, P-2,33), Galnakio II [32] (F-8,1) ir Galnakio 1 [33] (F-4,0) ežerėlius, pasiekiami šakotaragiai Stirniai [34]. Perėjoje iš Aiseto į Stirnių ež. turistai kartais pasiklysta (ypač apsiniaukusią dieną, neturėdami kompaso).
Iš Aiseto ež. p. v. galo į Striko ež. š. v. pakraštį reikia vykti pagal A 235-240°, atsižvelgiant į šiuos orientyrus (žr. 18 schemą): paėjus apie 150 m, bus mažytis. Varliuko ež. (a). Jį aplenkti š. pakrante. Dar už kokių 300 m teks perkirsti Kraujelių-Pašiekščio vieškelį, o už 400 m bus to kelio atšaka į Papūgžlius. Šiuo keliu (A 320°) eiti apie 300 m, k pusėje paliekant Karosiuko (b), d - Baraukinės (c) ežerėlius; tuojau už jų, k kelio pusėje, jau bus matyti Striko ež. š. pakraštys. Strikas nuo Samavos ež. nutolęs apie 0,6 km. Iš Striko p.v. pakraščio, einant tuo pačiu kursu (A 235°), pusiaukelėje bus mažytis Akelės ež. (č). Jis praeinamas š. v. pakrante. Vietovė, per kurią eina minėti turistų keliai, kalvota ir daubota, apaugusi jaunais spygliuočių miškais, su nedidele beržo, drebulės ir juodalksnio (žemesnėse vietose) priemaiša. Iš Samavo per Galnakį I į Stirnių ež. teka bevardis upelis (L-0,5 km). Tai pats sunkiausias maršruto baras. Šiuo keliu vykstant, laivelius tenka gabentis sausuma apie 2 km ir juos persivilkti sekliais ež. pertakais apie 0,5 km. Šiuo keliu pirmiausia trauks turistai žvejai mėgėjai, nes tuose miškų ežerėliuose, anot žvejų, daugybė visokiausių žuvų.

Aiseto ežeras

Vengiantys sunkumų gali vykti lengvesniu keliu: laivelius bei mantą į Stirnių ež. gabentis Alnės-Kraujelių keliu (L-4,5), pakeliui užsukant į turistų mėgstamą ir žuvingą Alnio ež. (F-109,6, L-3,94, didž.pl-0,4). Ež. krantai, išskyrus š. r., aukšti, apaugę spygliuočių miškais. Iš Alnio į Aisetą per du mažyčius bevardžius ežerėlius teka Alnės upelis (L-1,5). Tačiau jis siauras, seklus, apaugęs įvairia augmenija, todėl net maža turistine valtele nepraplaukiamas. Iš Poviliškio girininkijos miškų darbininkų, gyvenančių Alnės ir Žvaigždžiakalnio k., visada galima gauti vežimų laiveliams persivežti.
Stirniai [34] - vienas iš didesnių ež. (F-862,4, L-9,0, didž.pl-2,3, gl-34,0, P-33,7). Yra 5 didelės salos (F-33 ha), susispietusios p. ež. dalyje. Ež. krantai daugiausia lėkšti, labai vingiuoti, daug gilių įl., pusiasalių, sąsmaukų. Vakariniame ež. gale, prie Paąžuolių k., yra keletas poilsinių, valčių bazės, trumpalaikės turistų stovyklavietės.
Vakarinėje pakrantėje, prie Kulinių k., 150 m pertaku Stirniai susisiekia su Ilmedo [35] ež. (F-81,9, L-2,34, didž.pl.-0,86, gl.-17,5). Kranto linija vingiuota, š. r. ir p. v. krantai lėkšti, vietomis pelkėti, kiti aukšti.
Iš p. r. Stirnių ež. galo per nedidelius, seklius Tramio (Stramio) 1 [36] (F-27,5, L-1,23, didž.pl.-0,39, gl-1,2, P-3,25; krantai žemi, pelkėti) ir Tramio (Stramio) II [37] (F-25,2, L-0,8, didž.pl-0,45, gl. 3,2, P-2,15; krantai žemi, p. r. ir š. v. apaugę mišku) ežerėlius į Baltuosius Lakajus teka Stirnė (L-6,4) — vandeninga, nedideliu laiveliu bei baidare visada nesunkiai praplaukiama (yra keletas žemų tiltelių ir nepraplaukiamų lieptų, vietų, užžėlusių vandens augmenija). Tik Stirnės ištakas gudriai pasislėpęs už siaurutės įlankėlės ir sunkiai pastebimas. Norint jį surasti, reikia plaukti pačiu ež. pakraščiu. Stirne, anksčiau laikyta Lakajos aukštupiu, prie Antalakajos k. įteka į Baltųjų Lakajų ež. š. pakraštį.
Lakajai — vieni iš gražiausių ež. Į juos dar grįšime. Dabar plaukiame Baltųjų Lakajų ež. [38] (F-700,8, L-9,04, didž.pl-1,32, gl-45,0, P-24,5). Jis rininės kilmės, pratakinis, ištįsęs iš š. r. į p. v. Yra 3 salos (F-3,8 ha). Šiaurvakariniai ir Ščiūrų rago š. krantai aukšti, kiti - žemesni. Kranto linija labai vingiuota, yra didelis (L-3 km) Sčiūrų ragas ir keletas nedidelių iškyšulių (Grusių, Apkartų, Kumelės, Ožragio); trys gilesnės įl. (v. - Rudesagalis, š. v. - Kamužės, p. - Kumelpalaikis). Dauguma Molėtų ežeryno ež. įeina į Lakajų landšaftinį draustinį. Kurti laužus, statyti palapines čia galima tik tam skirtose vietose. Baltųjų Lakajų paežerėje yra 4 trumpalaikio turistų stovyklavimo vietos: š. v. gale, prie Rašelės ž., Ščiūrų pusiasalyje ir Kamužėlės rage.



Kamužė - pertakas tarp Baltųjų Lakajų ir Siesarties ež., einantis per mažytį Kamuželės ež. [39], yra apie 250 m ilgio. Per pertaką Mindūnų-Kirneilės vieškelio tiltas. Anksčiau hidrologai manė, kad takoskyrinė linija tarp Žeimenos intako Lakajos ir Šventosios intako Siesarties eina siauru, vos 10 m pl. Kamužės koridoriumi - pylimu tarp Siesarties ež. r. galo ir mažo Kamužės ež., beveik susisiekiančiu su Baltųjų Lakajų ež. Siesarčio ež. vandens lygis buvo 30—50 cm aukštesnis už Baltųjų Lakajų vandens lygį. Dabar šis pylimas išgriautas, padarytas laisvas kelias iš vieno ež. į kitą. Ež. lygiams suvienodėjus, vanduo teka iš Siesarčio į Baltųjų Lakajų ež. Be to, iš š. v. Siesarčio e˛. galo išteka Siesarties upelis (L-64,0), kuris savo vandenis plukdo į Šventąją. Tokiu būdu Siesarčio ež. [40] tampa takoskyriniu vandens telkiniu (F-52, L-7,4, didž.pl.-1,75, gl.-37,4, P-32,0). Ež. krantai, išskyrus š. v., aukšti, raižyti įl. ir pusiasaliais; kyšo 5 salos (F-37 ha). Puiki vieta vandens turistų stovyklai bei nakvynei yra aukštoje, dideliais medžiais apaugusioje 1,2 km ilgio Birutės saloje. Trumpalaikio poilsio stovyklavietės yra S. ež. r. pusiasalyje.
Pietrytinę Siesarčio ež. įl. nuo mažo (F-11,4) Gulbio ež. [41] skiria tik 100 m pertakas. Per Gulbį iš Kirneilio ež. [42] (F-61,0, L-1,42, didž.pl-0,85, gl-15,0, P-5,15) išteka reguliuotas Kirneilės upelis (L-1,5). Per upelį yra vieškelio Molėtai-Inturkė didelių vamzdžių tiltas.
Kirneilio ež. trumpu nepraplaukiamu melioracijos grioviu susisiekia su Luokesų ež. [43] (F-104,2, L-2,41, didž.pl-0,8, gl-43,0, P-7,66). Ež. yra 2 salos (F—2,7 ha). Krantai aukšti, vietomis apaugę mišku. Tarp Kirneilio ir Luokesų ež., pusiasalyje ir p. Luokesų ež. gale, kuris atsiremia į Molėtų-Giedraičių vieškelio tiltą, yra turistų poilsiavietės. Prie Luokesų ež. p. pakraščio prisiglaudęs jo vaikaitis - mažytis (F-7,4) Luokesaičio ež. [44]. Ažuluokesos k. laukuose stūkso senas milžinkapis, vadinamas Mergakalniu.
Grįžtame atgal į Kirneilio ež. Iš jo 150 m ilgio pertakėliu patenkame į turistų ,,Meką" - raguotuosius Bebrusus [45] (F-375,6, L-6,3, didž.pl-1,2, gl-24,0, P-18,2). Rytinis krantas aukštas, kiti - žemesni. Šiaurinėje bei š. r. Bebrusų ež. pakrantėje yra daugelio įstaigų bei įmonių dirbančiųjų poilsinės bei valčių bazės.
Iš Bebrusų ež. toliau keliauti galima dviem maždaug vienodo sunkumo keliais: 1) iš p. Bebrusų ež. galo pro Putriškių k. laivelius nusigabenti sausuma apie 3,5 km į Galuonų ež. p. galą ir toliau plaukti Išnarų - Kertuojų-Baltųjų Lakajų ež. bei Lakaja; 2) iš Bebrusų ež. š. r. pakraščio laivelius apie 0,6 km persinešti sausuma į mažytį (F-4,5) Rudesėlio (Pabebrusio) ež. [46], toliau - į Rudesėlio ež. [47] (F-28,5) - Rudesos ež. [48] (F-28,3, L-1,23, didž.pl-0,35, P-2,75), perkirtus Molėtų—Inturkės vieškelį, grįžti į Baltųjų Lakajų ež. Čia tarpuose bei sekliuose pertakuose tarp minėtų ežerėlių apie 2 km laivelius reikės persinešti.
Baltieji Lakajai ir Juodieji Lakajai [49] (F-495,5, L-6,2, didž.pl-1,22, gl.-32,0, P-20,3) vienas greta kito. Juos skiria 3 km ilgio Sčiūrų pusiasalis. Juodieji Lakajai turi 8 salas (F-7,19 ha). Krantai daugiausia aukšti, apaugę mišku. Miške gausu mėlynių, žemuogių, aviečių ir grybų. Ščiūrų pusiasalio pradžioje yra trumpalaikė turistų poilsiavietė.
Į Juodųjų Lakajų ež. p. pakraštį per Kertuojų k. iš sekloko Kertuojų ež. [50] (F-545,8, L-3,24, didž.pl-1,22, gl-5,9, P-11,6) įteka Kertuojos upelis (L-1,2). Jo ištakoje įrengtas vandens lygio reguliatorius. Dešinėje ištako pakrantėje, pasislėpęs medžių paunksnėje, stūkso nedidelis piliakalnis.
Į Kertuojų medžioklės-žūklės draustinį įeina Juodųjų Lakajų, Kertuojų ir Išnarų ež. Dėl nustatytos tvarkos vandens turistai draustinyje nesustoja ir neišlipa į krantą12.
Iš ež. gana giliu ir ramiu Vaikštėnų (Išnarų) upeliu (L-1,6) lengva pasiekti Išnarų ež. [51] (F-320,2, L-4,32, didž. pl-2,1, gl.-3,l). Krantai žemi, apaugę krūmais.
Išnarų ež. v. siauru ir ilgu sąsiauriu, vadinamu Važuoko ež. [52], toliau vadinamu Gėluoto ež. [53] jungiasi su Galuonų ež. [54] (F-582,2, L-6,41, didž.pl-2,0, gl-17,6, P-20,3). Ež. yra 5 salelės (F-4 Ha). Krantai daugiausia žemi, pelkėti.
Atgal į Juoduosius Lakajus grįžtame tais pačiais ež. ir pertakais.
Lakaja (L-29,1). Jos versmės - Juodųjų Lakajų ež. Tai vandeningiausias Žeimenos intakas. Q: ištake iš Juodųjų Lakajų 2,64, ž. - 4,07. Kadangi upės nuotėkį reguliuoja ež., tai jos debitas per metus mažai svyruoja. Vid. ir upės ΔH“0,5. Lakaja visą laiką teka miškais. Turistai, kelionę pradėję Molėtuose arba Siesarties ež., be jokių kliūčių gali plaukti iki Vilniaus, Kauno ar net Klaipėdos.
2913 Lakaja išteka iš Juodųjų Lakajų ež. r. galo. Ištako pradžioje buv. užtūros, anksčiau naudotos sieliams plukdyti, liekanos. Upės vaga platoka (10“15 m), dugnas žvyringas. Toliau vaga susiaurėja iki 6“10 m.
25 k Senas Lakajos k. Per upę - Joniškio-Lakajos-Labanoro vieškelio tiltas.
20 Lakaja įteka į seklų (vid.gl.-1,0 m) Aldikio ež. [55] (F-21,3). Pakrantės uždurpėjusios, dugne sapropelis. d Paaldikis; k Žūkiškė.
18 Lakaja įteka į Lakajos ež. [56] p. pakraštį (F-73,8, L-3,14, didž.pl-0,44, P-8,35). Krantai daugiausia aukšti, miškingi. Tai paskutinis šio maršruto ež. Prieš antrąjį ež. susiaurėjimą iš negilios k įlankėlės, per 0,8 km nepriplaukus ež. galo, išbėga Lakaja. Ištakį lengva surasti, orientuojantis pagal vandens tėkmę. Prie ištakio yra antra dviguba vandens užtūra, pro kurią vanduo plūsta stipria srove.
11 d Argirdiškė, tiltas.
7 Per upę arkinis tiltelis, aplink ištisa miškų siena.
7 k Peršokšna-Dumblė (L-26,4). Jai įtekėjus, upės nuotėkis visu ketvirtadaliu padidėja. Šeškuškė I; kiek žemiau - Šeškuškė II.
1 k Toleikos, arkinis tiltas.
Prie Santakos k. Lakaja įteka į Žeimeną 48,9 km nuo šios ž.

12 Kertuojų medžioklės-žūklės draustinio nuostatų 3 str. sakoma: ,,Medžioklė ir pramoninė bei mėgėjiška žvejyba Kertuojų draustinio teritorijoje leidžiama tik su Gamtos apsaugos komiteto leidimu".
13 Kilometražas nuo upės ž.

Pratarmė ⚫  Paaiškinimai, Santrumpos, Simboliai schemoseKeletas svarbesnių nurodymų, Vandens locijaNemunasMatrosovka (Gilija)Kuršių mariosBaltoji AnčiaMerkysŠalčiaVisinčiaŪlaVokėVerknėStrėvaJiesiaNerisNarutisStrėčia ir jos baseino (Švokšto, Svyrių) ežeraiAntrasis Strėčios  pradžios variantasŽeimena ir Rytų Lietuvos ežerynasBūka ir jos aukštupio ežerynasKiauna ir jos aukštupio ežerynas Lakaja ir jos aukštupio ežerynasLuknelė, Peršokšna ir jų aukštupių ežeraiDubinga ir jos baseino ežerynasVilniaŠventojiKriauna (Kelionės Šventąja antrasis pradžios variantas)VirintaSiesartisŠirvintaNevėžis ŠušvėDubysa KražantėŠešupė Dovinė ir didieji Sūdūvos ežeraiJūra Aitra AkmenaŠešuvis AnčiaMinija Babrungas ir Platelių ežerynasKlaipėdos kanalasAkmena-Danė Šventoji (Pajūrio)Dauguva Dysna ir jos aukštupio ežerynasApyvardė-Prorva-Drūkša ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynasSmalva ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynasTrijų broliškų respublikų vandenimis (Drūkšių-Ričio-Silos ežerais, Breslaujos ežerynu) Mūša-Lielupė ⚫ Lėvuo ⚫ Nemunėlis ⚫ Venta ⚫ VirvyčiaVadakstis ⚫ VarduvaPisa (Vištytis-Kaliningradas-Klaipėda) ⚫ 1 priedas