Šeima: Karpinės (Cyprinidae)
Kuoja, mekšras, bruišė (Rutilus rutilus)
Žuvies kūnas: iš šonų plokščias. Nugara pilkšvai melsva su žalsvu atspalviu, šonai sidabriški. Akys oranžinės su rausva dėmele viršutinėje dalyje. Žvynai didoki, šoninėje eilėje 40-45 žvynai. Nugarinis ir uodeginis pelekai pilki su rusvu atspalviu, krūtininiai gelsvi, pilvo ir analinis oranžiniai arba raudoni.
Kuojos gyvena iki 20 metų, auga lėtai, užauga iki 15-25 cm (kartais iki 50 cm) ilgio ir 0,2-0,6 kg (kartais iki 2,5 kg) svorio. Įprastai 3 metų kuojos užauga iki 25 g, 5 metų - 70-85 g, 7 metų - 150-200 g svorio.
Paplitimas: Gyvena Europos gėluosiuose vandenyse į rytus nuo Anglijos ir Pirėnų, į šiaurę nuo Alpių; Sibiro ežeruose ir upėse, Kaspijos jūros ir Aralo ežero baseinuose.
Paplitimas Lietuvoje: Lietuvoje labai dažna žuvis. Kuojos veisiasi ežeruose, upėse, Kuršių mariose. Dėl lėto augimo vertinama kaip menkavertė žuvis.
Nerštas: Lytiškai subręsta 3 metų amžiaus, ne mažesnės kaip 8-9 cm. Neršia balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje vandens temperatūrai pasiekus 8-10°С. Nerštui kuojos susirenka į didelius būrius, neršia triukšmingai. Nerštavietės - užliejamosios pievos. Visi ikrai subręsta tuo pačiu metu, juos išleidžia per vieną kartą, 0,3-1 m gylyje. Ikrai lipnūs, permatomi su žalsvu atspalviu, 1-1,5 mm dydžio. Ikrai labai stipriai prilimpa prie augalų ar kitų povandeninių daiktų. Embrionai vystosi 10-15 parų. Vislumas - 1-75 tūkst. ikrų.
Mityba: Mailius minta dumbliais, chironomidomis, jaunos žuvys - chironomidomis, smulkiais vėžiagyviais ir erkutėmis, metų amžiaus žuvys - zooplanktonu, dugno vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, nuo 2 metų amžiaus - stambesniais vandens augalais, dugno organizmais ir moliuskais.
Gyvenimo būdas: Kuojos nereiklios ir gali gyventi ir nedideliuose, užželiančiuose vandens telkiniuose, kaip ir giliose upėse ir ežeruose. Plaukioja būriais seklesnėse, su nedidele srove, vandens augmenija apaugusiose vietose. Upėse vengia greitesnės srovės, gyvena sietuvose. Būryje, tarp smulkių ir vidutinių žuvų, gali būti ir keletas didelių kuojų. Smulkios ir vidutinės kuojos nebaikščios.
Pavasarį, po ledonešio, kuojos intensyviai maitinasi iki neršto. Vasarą, karštomis dienomis, kuojos slepiasi tarp vandens augalų, pavėsingose vietose. Rudenį kuojos susirenka į didelius būrius, žiemoja giliose duobėse, iš kurių, atlydžių metu, tik nedaugelis išplaukia į seklesnes vietas ieškoti maisto.
Žvejyba: Įprastai kuojos gaudomos plūdine meškere. Žuvys jautrios oro permainoms, plaukioja arba giliai ar prie vandens paviršiaus. Pavasarį masalą griebia ryžtingai ir greitai, vasarą - labai atsargiai. Laimikius galima padidinti keletą dienų prieš žūklę kuojas pašeriant. Pašarui geriausiai tinka duonos gabaliukai, šutinti grūdai, sliekų gabaliukai, smulkios lervos, perlinė košė ir kt. Prieš nerštą kuojos gerai kimba ant sliekų ir uodo trūklio lervų, 10-15 dienų po neršto intensyviai kimba ant sliekų ir uodo trūklio lervų, apsiuvų, musių lervų. Vasarą ant šių masalų kuojos gali ir nekibti, ypač upėse su srove. Žiemą kuojos gaudomos ant sliekų, uodo trūklio lervų, netgi ant duonos; ežeruose - giliose vietose, duobėse, upėse - sietuvose, ne mažiau kaip 2-3 m gylyje.
Kuojos geriausiai kimba ryte ir vakare; ant grūdinės kilmės masalų - beveik visą dieną.
ČIULPIKINĖS: Čiukučianas ⚬ Didžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglė ⚬ Devinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalas ⚬ Grundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketas ⚬ Sterlė ⚬ Sturys ⚫ EŠERINĖS: Ešerys ⚬ Pūgžlys ⚬ Starkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūras ⚬ Juodasis amūras ⚬ Aukšlė ⚬ Srovinė aukšlė ⚬ Gružlys ⚬ Rytinis gruželis ⚬ Karpis ⚬ Karosas ⚬ Sidabrinis karosas ⚬ Karšis ⚬ Kartuolė ⚬ Kuoja ⚬ Lynas ⚬ Meknė ⚬ Ožka ⚬ Baltasis plačiakaktis ⚬ Margasis plačiakaktis ⚬ Plakis ⚬ Rainė ⚬ Ežerinė rainė ⚬ Raudė ⚬ Salatis ⚬ Saulažuvė ⚬ Skerssnukis ⚬ Sparis ⚬ Strepetys ⚬ Šapalas ⚬ Ūsorius ⚬ Žiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: Čyras ⚬ Lašiša ⚬ Muksunas ⚬ Amerikinė palija ⚬ Peledė ⚬ Ripusas ⚬ Seliava ⚬ Sykas ⚬ Jūrinis sykas ⚬ Šlakis ⚬ Margasis upėtakis ⚬ Vaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgė ⚬ Mažoji nėgė ⚬ Upinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvis ⚬ Raibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: Kirtiklis ⚬ Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis ⚬ Šlyžys ⚬ Vijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis