Upių labirintasKelionės į Gruziją

Perpelė. Lietuvos gėlavandenės žuvys

Šeima: Silkinės (Clupeidae)
Perpelė (Alosa fallax)
Perpelė

Žuvies kūnas: Nugara melsvai žalia, galva rusvai auksinė, šonai ir pilvas sidabriški, kartais su bronziniais atspalviais, Išilgai šonų tęsiasi 6-10 tamsių dėmių eilė, kurios ryškesnės ir didesnės prie galvos. Uodegos pelekas ilgas, giliai įkirptas, jo pamatą dengia pora pailgėjusių didelių žvynų, ant pilvo iš žvynų susidariusi briauna. Žiotys galinės. Panaši į Baltijos silkę žuvis, nuo jos skiriasi labiau suapvalintu pilvu, yra spalvingesnė.
Perpelės užauga iki 60 cm ilgio ir 1,5 kg svorio, dažniausiai sugaunamos 5-6 metų amžiaus, 25-40 cm ilgio žuvys. Patelės auga greičiau ir užauga didesnės už patinus.

Paplitimas: Gyvena šiauriniuose Europos pakraščiuose nuo Pirėnų pusiasalio iki Norvegijos krantų. Nerštui migruoja į Baltijos jūros baseino pietinio ir rytinio pakraščių upes: Elbę, Oderį, Vyslą, Nemuną, Dauguvą, Nevą. Airijoje ir Italijoje yra gėlavandenių perpelių populiacijų. Paaugę jaunikliai rudenį per Baltijos ir Šiaurės jūras išplaukia į Atlanto vandenyną.

Paplitimas Lietuvoje: reta žuvis, buvo įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą. Šiuo metu Kuršių mariose perpelių populiacija atkurta.

Nerštas: Lytiškai subręsta 3-7 metų amžiaus. Į Kuršių marias subrendusios perpelės atplaukia gegužės mėnesį. Neršia į Kuršių marias įtekančių upių žiotyse vandens temperatūrai pasiekus 12°C, naktį, arti vandens paviršiaus, labai triukšmingai. Išaušus palieka nerštavietes. Ikrai dreifuoja vandenyje ar nusileidžia ant dugno. Priklausomai nuo vandens temperatūros embrionai vystosi 2-8 dienas. Po neršto perpelės praranda apie 20% svorio ir grįžta atgal į jūrą. Jaunikliai gyvena gėluose vandenyse iki liepos mėnesio, vėliau išplaukia į jūrą.

Mityba: Minta smulkiomis žuvimis, vėžiagyviais. Jaunesnės - silkių, brėtlingių, grundalų mailiumi.

ČIULPIKINĖS: ČiukučianasDidžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglėDevinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalasGrundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketasSterlėSturys ⚫ EŠERINĖS: EšerysPūgžlysStarkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūrasJuodasis amūrasAukšlėSrovinė aukšlėGružlysRytinis gruželisKarpisKarosasSidabrinis karosasKaršisKartuolėKuojaLynasMeknėOžkaBaltasis plačiakaktisMargasis plačiakaktisPlakisRainėEžerinė rainėRaudėSalatisSaulažuvėSkerssnukisSparisStrepetysŠapalasŪsoriusŽiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: ČyrasLašišaMuksunasAmerikinė palijaPeledėRipusasSeliavaSykasJūrinis sykasŠlakisMargasis upėtakisVaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgėMažoji nėgėUpinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvisRaibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: KirtiklisŠiaurinis auksaspalvis kirtiklisŠlyžysVijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis