Šeima: Karpinės (Cyprinidae)
Plakis, paprastasis plakis (Blicca bjoerkna)
Žuvies kūnas: panaši į karšius žuvis, nuo jų skiriasi dviejų eilių dantimis, stambesniais žvynais, žvynais nepadengta juostele ant nugaros, trumpesniu analiniu peleku. Nugara tamsi, pilkšvai žalsva, šonai pilkšvai sidabriški, pilvas baltas. Akys didelės, šviesios, viršutinėje dalyje gelsvos, šviesesnės negu karšio. Poriniai pelekai prie pagrindo gelsvi ar rausvi (karšių visada tamsūs), kiti pelekai pilki. Žvynai, ypač ties galva, stambūs, stori, šoninėje eilėje 43-51 žvynai. Galva nedidelė, žiotys nedidelės, pusiau apatinės.
Plakiai gyvena apie 10 metų, auga lėtai, užauga iki 40 cm ilgio ir 1,5 kg svorio. Metų amžiaus plakiai įprastai užauga iki 4,5 cm ilgio ir 2 g svorio, 2 metų - 9 cm ir 16 g, 4 metų - 15 cm ir 40 g, 5 metų - 17,5 cm ir 125 g, 9 metų 22-25 cm ir 325-350 g. Dažniausiai sugaunami 50-100 g svorio plakiai.
Paplitimas: Plakiai plačiai paplitę į Baltijos, Juodosios ir Kaspijos jūras ir Aralo ežerą įtekančių upių baseinuose.
Paplitimas Lietuvoje: Plakis - dažna žuvis Lietuvoje, sutinkama Kuršių mariose, daugelyje upių ir ežerų.
Nerštas: Plakiai lytiškai subręsta 3-4 metų amžiaus, 8-10 cm ilgio ir 15-20 g svorio, neršia 2-3 porcijomis. Įprastai pradeda neršti gegužės pabaigoje vandeniui sušilus iki 16-17°С, nerštas su 10-15 dienų pertraukomis tęsiasi birželio mėnesį. Plakių neršto pradžia sutampa su karšių nerštu, dažnai jis vyksta tose pačiose vietose. Plakiai gali susikryžminti su karšiais, kuojomis, raudėmis, aukšlėmis. Įprastai plakiai neršia vakare ir anksti ryte, nerštavietės atrodo tarsi verdančio vandens. Ikrus plakiai leidžia ant vandens augalų. Vislumas gana didelis - 9-125 tūkst. ikrų. Embrionai įprastai vystosi 5-7 paras. Apie 75-83% ikrų dėl įvairiausių priežasčių žūva.
Mityba: minta įvairiausiais vandens organizmais (apie 30 rūšių). Mailius maitinasi smulkiais dumbliais ir zooplanktonu, paaugę plakiai - chironomidų ir vabzdžių lervomis, vandens blakėmis. Suaugusios žuvys minta zooplanktonu, kirminais, moliuskais, pačios didžiausios tik moliuskais. Stambūs plakiai sugeba perkasti ir praryti gana stambius moliuskus.
Gyvenimo būdas: Plakių gyvenamosios vietos dažnai sutampa su karšių. Plakiai įprastai sutinkami vandens telkiniuose be srovės ar su lėta srove. Metų ir 2 metų amžiaus gyvena būriais (dažnai su karšių jaunikliais) tarp vandens augalų, greitai įšylančiose vietose su dumblėtu dugnu ir dideliu maisto kiekiu. Stambesni plakiai gyvena vandens telkinių gilumoje. Iki lytinio subrendimo gyvena sėsliai, neršto metu susiburia į didelius būrius ir kiekvienais metais patraukia į tas pačias nerštavietes - užliejamas pievas, senvages, užutėkius, sietuvas, įlankas ir ežerų pakrantes. Rudenį plakiai vėl susirenka į būrius ir plaukia žiemoti į gilias duobes. Ankstyvą pavasarį būriai išsiskirsto penėtis iki neršto.
Žvejyba: Plakiai yra menkavertė žuvis įprastai gaudoma dugninėmis ir plūdinėmis meškerėmis. Plakiai geriausiai kimba pavasarį prieš nerštą ir apie savaitę po jo. Masalai - sliekai, uodo trūklio lervos; vasarą - musių lervos, šutinti kviečių grūdai. Šėrimo vietose plakiai laikosi gana stabiliai. Žiema kimba nuo vandens telkinio užšalimo iki sausio mėnesio.
ČIULPIKINĖS: Čiukučianas ⚬ Didžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglė ⚬ Devinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalas ⚬ Grundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketas ⚬ Sterlė ⚬ Sturys ⚫ EŠERINĖS: Ešerys ⚬ Pūgžlys ⚬ Starkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūras ⚬ Juodasis amūras ⚬ Aukšlė ⚬ Srovinė aukšlė ⚬ Gružlys ⚬ Rytinis gruželis ⚬ Karpis ⚬ Karosas ⚬ Sidabrinis karosas ⚬ Karšis ⚬ Kartuolė ⚬ Kuoja ⚬ Lynas ⚬ Meknė ⚬ Ožka ⚬ Baltasis plačiakaktis ⚬ Margasis plačiakaktis ⚬ Plakis ⚬ Rainė ⚬ Ežerinė rainė ⚬ Raudė ⚬ Salatis ⚬ Saulažuvė ⚬ Skerssnukis ⚬ Sparis ⚬ Strepetys ⚬ Šapalas ⚬ Ūsorius ⚬ Žiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: Čyras ⚬ Lašiša ⚬ Muksunas ⚬ Amerikinė palija ⚬ Peledė ⚬ Ripusas ⚬ Seliava ⚬ Sykas ⚬ Jūrinis sykas ⚬ Šlakis ⚬ Margasis upėtakis ⚬ Vaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgė ⚬ Mažoji nėgė ⚬ Upinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvis ⚬ Raibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: Kirtiklis ⚬ Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis ⚬ Šlyžys ⚬ Vijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis