Kur keliauti?

VANDENS TURIZMO MARŠRUTAI

Vidutinės Lietuvos upės (20 m3/s>Q>5 m3/s)

Baltoji Ančia
Jos baseine yra grupė ežerų, žinomų Veisiejų ežeryno vardu. Vieni sujungti pertakais, kitus skiria siauri sausumos ruožai. Čia galima pasirinkti įvairiausių maršrutų variantų išplaukti Baltosios Ančios upe į Nemuną.
Kelionę galima pradėti nuo Veisiejų miestelio, išsidėsčiusio prie Ančios ežero. Pakeliui į Nemuną kelią pastoja Kapčiamiesčio HE ir Baltosios Ančios HE užtvankos. Kai elektrinės dirba, Baltąja Ančia patogu plaukti lengvais laiveliais. Tačiau sausmečiais, kai jos veikia, upėje žemiau Baltosios Ančios HE būna per mažai vandens, kad galima būtų plaukti. Todėl kelionę geriau planuoti lietingu periodu.
Šalčia
Tai didžiausias Merkio intakas. Jo vanduo švarus, tėkmė rami, krantai miškingi. Upė labai vingiuota. Per metus Šalčios nuotėkis mažai kinta, nes baseine daug pelkėtų miškų. Keliauti galima visą sezoną. Aukštupyje kelionę galima pradėti nuo Vilniaus - Lydos plento tilto per Šalčią. Upė šioje vietoje teka Lietuvos - Baltarusijos siena. Toliau galite plaukti vaizdinga Merkio upe, kurioje kliūčių beveik nėra. Geriausia keliauti baidarėmis ar pripučiamosiomis valtimis.
Ūla
Tai gan populiari tarp vandens turistų upė. Skaidrus vanduo, smėlėti, miškais apaugę krantai, įvairios kliūtys vilioja kelionių mėgėjus.
Ūla atiteka iš Baltarusijos Gudų girios pelkių. Lietuvoje teka pro Dubičius, Rudnią, Zervynas. Nuotėkis per metus keičiasi nedaug. Plaukioti galima visą sezoną. Turistai kelionę dažnai pradeda nuo Dubičių arba Rudnios - čia galima atvažiuoti autobusu iš Varėnos. Patogu keliauti ir nuo Zervynų geležinkelio stotelės. Čia prasideda pats gražiausias, nors ir neilgas (18 km), Ūlos ruožas.
Ūlos vagos kliūtys: nuvirtę medžiai, kerplėšos, šiekštai, užvartos, akmenuotos sraunumos, Rudnios užtvanka, pro kurią plaukimo priemones reikia nešti. Po užvartas paprastai galima praplaukti. Patogiausia plaukti baidare. Maršrutas rekomenduotinas pradinį patyrimą turintiems vandens turistams. Toliau galima plaukti Merkiu ir Nemunu - tai neblogas I s. k. maršrutas.
Vilnia
Vilnios pradžia Medininkų aukštumoje, kur yra aukščiausias Lietuvos taškas - Juozapinės kalnas (292 m). Kadangi Vilnios baseine nėra didesnių drėgmės akumuliatorių, upės nuotėkis per metus smarkiai svyruoja.
Vidurupyje, kur Vilnios nuolydis nėra didelis, tėkmė negreita, gylio pakanka plaukti visais laikotarpiais. Žemupyje nuolydis padidėja, vagoje daug akmenuotų rėvą. Sausmečiais čia keliauti per seklu. Dažnesnės kliūtys - jėgainių užtvankos, rėvos, akmenys. Vilnia įteka į Nerį Respublikos sostinės centre.
Kelionę galima pradėti aukštupyje, nuo Vilnios ir Kenos santakos. Maršrutas rekomenduotinas pradinį patyrimą turintiems vandens turistams.
Vokė
Nors Vokė yra neilga upė, bet gan populiari tarp sportinio vandens turizmo mėgėjų. Ji kanalu sujungta su Merkio aukštupiu. Kanalo vaga gana gili, tad lengvais laiveliais iš Merkio aukštupio ja galima išplaukti į Nerį.
Vokė išteka iš Papio ežero, plytinčio plačiame durpingame slėnyje. Jį su Merkiu jungia minėtas kanalas, prasidedantis ties Baltosios Vokės gyvenviete. Vokė į Nerį įteka ties Grigiškėmis.
Vokės nuolydis aukštupyje iki Vaidotų kaimo yra nedidelis - 0,3 m/km. Toliau iki žiočių nuolydis smarkiai išauga - per 2 m/km, vagoje yra akmenuotų stiprių sraunumų, nugriuvusių lieptų, trijų jėgainių užtvankos. Sudėtingiausias galutinis 2 km ilgio upės ruožas Grigiškėse žemiau užtvankos. Kiekvieną pavasarį čia vyksta įvairaus lygio vandens turizmo technikos varžybos.
Maršrutas siūlomas pradinį patyrimą turintiems vandens turistams.
Siesartis
Upė išteka iš ežeryno Molėtų rajone, todėl jos nuotėkis per metus mažai svyruoja. Upėje yra atkarpų, tinkančią II s. k. maršrutams, todėl keliauti Siesartimi patartina tik atitinkamą patirtį turintiems turistams. Didžiausias aukštupio nuolydis - tarp Molėtūnų ir Rudokų vandens malūnų užtvankų.
Kai vanduo pakyla, upės srovė stipri, vagoje dažnai pasitaiko nuvirtusių medžių, žemų nepraplaukiamą lieptų, bebrų užtvankų, užkamšų, akmenuotų sraunumų, jėgainių užtvankų. Kad kelionė vyktų sėkmingai, reikia būti gerai pasirengusiems ne tik techniškai, bet ir fiziškai.
Geriausia keliauti baidare. Žygį galima pradėti nuo Siesarčio ežero, tyvuliuojančio už 3 km nuo Molėtų.
Širvinta
Tai didžiausias Šventosios intakas. Jo žemupio 24 km atkarpa nuo Liukonių atitinka II s. k. reikalavimus (ivid. 1,32 m/km). Šioje upės dalyje yra nemažai akmenuotų sraunių rėvų, slenksčių. Slėnys siauras, apaugęs medžiais.
Aukščiau upės tėkmė negreita, kliūčių mažai. Aukštupyje yra ruožas su gan dideliu nuolydžiu (tarp 128 ir 108 km nuolydis siekia 2,67 m/km).
Kelionę galima pradėti žemiau Motiejūnų HE (91 km) arba Širvintų - Giedraičių kelio tilto. Nors upės intakai ežeringi, tačiau sausmečiais ji smarkiai nusenka. Keliauti Širvinta geriausia pavasarį arba lietingu vasaros metu. Aukštupio nuotėkio svyravimams įtakos turi Motiejūnų HE.
Šušvė
Tai didžiausias Nevėžio intakas. Jo versmės yra Tyrulių pelkėje (Kelmės raj.). Pirmoje upės dalyje nuolydis nedidelis, tėkmė negreita. Antroje (nuo 68 km) nuolydis didesnis - ivid.=1,06 m/km, tad atitinka II s. k. reikalavimus. Slėnys įvairus: yra lėkštų ruožų, statesnių krantų. Dažnesnės kliūtys: išgriautų užtvankų slenksčiai, akmenuotos rėvos, sraunumos, užkamšos, taip pat neseniai pastatytos užtvankos ties Angiriais ir Kairėnais.
Šušvės nuotėkis per metus smarkiai svyruoja, nes baseine nėra didesnių gamtinių vandens akumuliatorių - ežerų, pelkių, didelių miškų. Todėl keliauti lengvu laiveliu geriau pavasarį ar kitu lietingu periodu. Kelionę galite pradėti nuo Šiaulėnų (109 km) arba Grinkiškio (70 km).
Dubysa
Dubysos ištakos netoli Šiaulių, šiauriau Rėkyvos ežero. Aukštupyje upė vingiuoja salpinėmis pievomis, nuo vidurupio slėnys labai pagilėja ir toks yra iki pat Nemuno.
Dubysą maitina daugiausia lietaus ir tirpsmo vandenys, todėl per metus jos nuotėkis smarkiai kinta. Nors upė priklauso prie didesnių Nemuno intakų, tačiau sausringą vasarą smarkiai nusenka ir kelionei, kad ir lengvais laiveliais, nelabai tinka. Plaukti šiuo maršrutu patartina tik lietingu periodu.
Pagrindinės upės kliūtys - išgriautų užtvanką slenksčiai, akmenuotos sraunumos, seklios brastos. Kadangi bendras Dubysos nuolydis nedidelis (žr. 3 lentelę), yra nemažai ruožų su silpna srove.
Aukštupyje patogu keliauti nuo Šiaulių - Kelmės plento tilto ties Dzidais. Bet patikimiau pradėti kelionę žemiau dešiniojo intako Kražantės žiočių, nes Kražantė padidina Dubysos nuotėkį beveik dvigubai.
Širvinta
Tai vienas iš didesnių Šešupės intakų. Jis teka nuo Vištyčio aukštumos. Pačiame aukštupyje nuolydis labai didelis (siekia 10 m/km), toliau, žemupio link, jis smarkiai mažėja. Slėnys aukštupyje siauras, vidurupyje lėkštas, nevaizdingas. Krantai apaugę vien lapuočiais, nakvynei tinkamų vietą mažai. Vidurupio hidrologiniai duomenys tinka II s. k. maršrutams. Plaukti verta tik pavasarį arba vasaros liūčių metu nuo Duonelaičių, kur važiuoja autobusai iš Vilkaviškio. Maršruto ilgis nuo Duonelaičių (santakos su Lankupa) iki Kudirkos Naumiesčio, plaukiant Širvintos - Šeimenos kanalu pro Vilkaviškį, - 76 km. Dažnesnės kliūtys: rėvos, užvartos, užkamšos, krūmynai, trys užtvankos (plaukimo priemones reikia nešti).
Šešuvis
Tai didžiausias Jūros intakas. Jo ištakos Kelmės rajone. Baseino ežerų beveik nėra, nuotėkis per metus smarkiai svyruoja. Jį papildo dideli (Šešuvies atžvilgiu) intakai - Ančia ir Šaltuona. Pavasarį būna smarkių upės potvynių.
Didžiausias Šešuvies aukštupio (nuo versmių iki 88 km) nuolydis - arti 3 m/km. Toliau į upę tolydžio plūstant intakų vandenims, nuolydis palengva mažėja ir žemupyje siekia 0,2 m/km.
Kelionę Šešuvimi, kai vanduo pakyla, galima pradėti prie Žemaičių plento tilto. Sausesniu metu - žemiau Ančios arba Šaltuonos žiočių.
Veiviržas
Tai Minijos žemupio intakas, tekantis nuo vakarinių Žemaitijos aukštumos šlaitų. Aukštupio ir vidurupio nuolydis gan didelis - siekia 2,3 m/km. Žemupyje, žemiau didžiausio intako Ašvos, Veiviržas išsiveržia į Pajūrio žemumą, nuolydis smarkiai krinta, upė nurimsta.
Kai vanduo pakyla, Veiviržo vidurupis tinka II s. k. maršrutui.
Akmena - Danė
Tai bene vienintelis Lietuvos upelis, įtekantis į Kuršių marias (t. y. sąsmauką, jungiančią Baltijos jūrą su Kuršių mariomis). Aukštupyje nuo versmių iki Bajorų upė vadinama Akmena. Šiame ruože ji leidžiasi nuo Žemaitijos kalvyno vakarinio šlaito, nuolydis viršija 1,5 m/km. 4-5 m pločio vagoje stiprios sraunumos, daug akmenų. Neatsitiktinai upė vadinama Akmena. Žemiau Kretingos nuolydis smarkiai krinta, upė lėtai teka plačiu Pajūrio žemumos slėniu. Jos (čia jau vadinamos Dane) žiotys Klaipėdoje.
Lietingu periodu kelionę Akmena galima pradėti nuo Darbėnų - Kartenos kelio tilto. Jei klimato sąlygos normalios, - nuo Kartenos.
Šventoji
Tai vienas iš nedaugelio Lietuvos upelių, įtekančių tiesiog į Baltijos jūrą. Šventosios nuolydis nėra didelis (žr 7 lentelę), gamtos kliūčių nedaug. Nuotėkio svyravimai nėra dideli. Todėl tik lietingu periodu su lengva baidare galima plaukti nuo Luknės intako (50 km). Kitu laiku rekomenduotina kelionę pradėti nuo Įpilties (31 km). Žemiau Laukžemės upė vingiuoja pajūrio smėlynais pro pušynėlius ir mišrius miškelius. Maršrutas patogus tiems, kurie rengiasi poilsiauti Šventosios gyvenvietėje ir gali vežtis lengvą plaukimo priemonę.
Virvyčia
Tai didžiausias Ventos intakas, kuriuo eina vienas iš populiariausių Respublikos sportinio vandens turizmo maršrutų. Aukštupyje upė teka per ežerus (Paršežerį, Lūkstą, Biržulį), tyvuliuojančius Varnių apylinkėse. Daugelyje ruožų jos nuolydis viršija 1 m/km. Todėl Virvyčia visai tinka II s. k. maršrutui.
Nuotėkio metinius svyravimus mažina aukštupio ežerai. Todėl, renkantis maršrutą Žemaitijoje nelietingu metu, galima tikėtis, kad Virvyčioje vandens bus pakankamai. Tuo metu kitos Žemaitijos upės gali būti per seklios.
Pavasarį ar kitu lietingu metu kelionę galima pradėti Virvyčios aukštupyje, nuo Lūksto ežero. Tačiau per toliau esantį Biržulio ežerą paprastai sunkoka būna plaukti (trukdo užkamšos, sunku orientuotis protakose). Todėl dauguma vandenininkų žygį pradeda nuo Varnių - Pavandenės kelio tilto arba Janapolės. Čia upė jau gana gili.
Pagrindinės upės kliūtys: sraunumos, akmenuotos rėvos, staigūs vingiai su stipria srove, užvartos, išgriautų užtvankų slenksčiai, veikiančių jėgainių užtvankos, pro kurias plaukimo priemones reikia nešti. Maršrutą siūlome tik pradinį patyrimą turintiems vandens turizmo mėgėjams.
Varduva
Tai vienas iš didesnių Ventos intakų, tekantis nuo šiaurinių Žemaitijos aukštumos šlaitą. Upėje yra ruožų, kurių hidrologiniai duomenys tinka II s. k. maršrutarns. Varduva keliauti galima nuo Sedos, žemiau didelio intako Sruojos. Kai vandens lygis aukštas, galima plaukti ir nuo Varduvos gyvenvietės arba Sruojos upeliu nuo Alsėdžių.
Pagrindinės upės kliūtys: sraunumos, akmenuotos rėvos, išgriautų užtvankų slenksčiai.
Metiniai nuotėkio svyravimai iš dalies priklauso nuo Strygalės ir Pasruojos žuvininkystės tvenkinių užtvankų laidumo.
Vadakstis
Dešinysis Ventos intakas. Jo aukštupys (apie 30 km) Latvijos teritorijoje, o toliau, iki žiočių, teka Lietuvos - Latvijos siena.
Metiniai nuotėkio svyravimai gan dideli, sausmečiais upė smarkiai nusenka. Didžiausias nuolydis yra žemupyje (nuo 10 km iki žiočių ivid. 1,25 m/km), tinka II s. k. maršrutui. Kai vanduo pakyla, upe galima plaukti nuo Klykolių. Pagrindinės Vadaksties kliūtys: akmenuotos rėvos, užvartos, išgriautų užtvankų ir tiltų slenksčiai. Maršrutas tinka dviejų poilsio dienų išvykoms.
Lėvuo
Dešinysis Mūšos intakas. Teka Vidurio žemumoje, nuolydis nedidelis, tėkmė rami. Baseino plotas nedidelis, todėl nuotėkis per metus smarkiai svyruoja. Sausmečiais upė smarkiai nusenka, vaga užželia vandens augmenija. Dalis Lėvens nuotėkio nukreipiama į Nevėžį Sanžilės kanalu. Todėl upė tinkama plaukti tik nuo Kupiškio, kai vanduo pakyla. Pagrindinės Lėvens kliūtys: išgriautų užtvankų slenksčiai, seklumos, vandens augmenija. Upės slėnys lėkštas, pakrantėse miškų mažai.
Apaščia
Tai kairysis Nemunėlio intakas. Jo ištakos netoli Pandėlio. Upė teka per Biržus. Apaščios nuolydis mažas, tėkmė rami. Metinis nuotėkis smarkiai svyruoja, todėl plaukti galima tik tada, kai vanduo pakyla. Slėnys lėkštas, miškų mažai. Apaščios žemupyje (nuo 8 km iki žiočių) nuolydis padidėja iki 1,25 m/km, vagoje yra akmenuotų sraunumų, krantuose - dolomitinių atodangų. Kitų ruožų pagrindinės kliūtys: seklumos, vandens augalija.
Dysna
Tai vienas iš didesnių Dauguvos intakų, kurio pradžia Lietuvoje (teka 33 km, tarp ją 40 km Lietuvos - Baltarusijos siena). Jos aukštupys gan ežeringas, teka per antrą Lietuvoje pagal dydį Dysnų ežerą. Upė srovena lygumoje, nuolydis nedidelis. Slėnys apaugęs pušynais, daug gerų vietą nakvynei.
Kliūtys: tanki vandens augmenija, užkamšos, žemi lieptai. Gamtinis Dysnos nuotėkis per metus svyruoja mažai. Jo pakitimai labiau priklauso nuo Padysnio HE darbo. Kai užtvanka uždaryta (per šienapjūtę, kai sausinamos drėgnos lankos), upės ruože iki Ranketos intako vaga būna gan sekli, todėl sunku plaukti. Kitu laiku kelionę galima pradėti nuo Dysnų ežero. Atvykus į Dūkštą traukiniu, iki ežero sausuma - 1,5 km.

<< Į TURINĮ >>

scroll back to top
 

1.lt

JoomlaWatch 1.2.12 - Joomla Monitor and Live Stats by Matej Koval