Truputis istorijos
Pažintinių kelionių irkluojamais laiveliais organizuotomis grupėmis būta ir prieškarinėje Lietuvoje. Pavienių vandens turizmo entuziastų pastangomis tokie žygiai Lietuvos upėmis ir ežerais ėmė populiarėti. Pavyzdžiui, 1935 m. buvo organizuotas masinis plaukimas baidarėmis iš Alytaus į Kauną, kuriame dalyvavo apie 60 ekipažų.
Po karo vandens turizmo tradicijos buvo atkurtos. 1950 m. Kauno pionierių rūmų fizikos būrelio nariai, vadovaujami vandens turizmo entuziasto Jono Čepulio, pasigamino šešiolika fanerinių baidarių. Per vasaros atostogas vyko žygis Nemunu nuo Kauno iki Klaipėdos. Už šią kelionę žygio dalyviams buvo įteikti „TSRS turisto" ženkliukai (bene pirmieji Lietuvoje).
Kitais metais Jono Čepulio vadovaujami moksleiviai keliavo Nevėžiu. Ties Raudondvariu jie susitiko su Lietuvos žemės ūkio akademijos sporto klubo penkių baidarių grupe.
1953 m. vasarą J. Čepulio grupė baidarėmis plaukė nuo Molėtų iki Vilniaus Lakajų ežerais, Lakajos, Žeimenos bei Neries upėmis. Panašiu laiku tuo pačiu maršrutu baidarėmis keliavo ir komjaunimo Vilniaus miesto komiteto organizuota jaunimo grupė.
Kas metai daugėjo vandens kelionių maršrutų, keitėsi jų organizavimo formos. Turizmas buvo įtrauktas į vieningą sportinių atskyrių klasifikaciją.
Iki 1967 m. buvo registruojamos I-III sunkumo kategorijos kelionės Lietuvoje, tarp jų buvo ir III sunkumo kategorijos maršrutas Grūdos, Katros ir Ulos upėmis.
1968 m. pirmosios grupės išvyko III-IV s. k. maršrutais Karelijoje, vėliau - Kolos pusiasalyje.
1970 m. Kauno ir Vilniaus turistų grupės išardomomis baidarėmis pirmą kartą keliavo V s. k. maršrutais. Kauniečiai plaukė Oka Rytų Sajanuose, o vilniečiai - Timptonu Pietų Jakutijoje.
Pastaruoju metu Lietuvoje j įvairaus sudėtingumo žygius vandens maršrutais kasmet išvyksta apie 250 organizuotų grupių. Daugiausia jų keliauja Lietuvos upėmis ir ežerais. O labiausiai patyrusios, gerai pasirengusios grupės vyksta j sportinius IV-VI s. k. žygius už Respublikos ribų.
Daug būna ir vienos dienos poilsio žygių. Vandens turizmas populiarus ir tarp moksleivių. 1978 m. Kauno vaikų ekskursinė-turistinė bazė organizavo masinį žygį (vadovas D. Štaras) pripučiamaisiais plaustais Nemunu nuo Gardino iki Alytaus. Jame dalyvavo apie 800 moksleivių.
Daugėjant sudėtingų žygių, reikėjo rimčiau jiems ruoštis. 1968 m. Vilniuje, Vilnios upe, buvo surengtos pirmosios vandens turizmo technikos varžybos (VTTV). Jų dalyviai baidarėmis plaukė 5 km ilgio trasa su gamtinėmis kliūtimis. 1970 m. Vilnioje įrengta VTTV 16 dirbtinių kliūčių - vartų trasa. 1972 m. tokioms varžyboms rasta tinkama vieta Grigiškėse, Vokės upės atkarpoje žemiau Vilniaus-Kauno automagistralės tilto. Pavasariais beveik kiekvieną savaitgalį čia vyksta įvairaus lygio VTT varžybos, sutraukiančios ne tik daug dalyvių, bet ir žiūrovų. Rajonų turistų klubai organizuoja savo VTTV vietose. Populiarios ir ralio, maratono tipo varžybos, kuriose ugdoma turistų ištvermė, orientacija, laivų valdymo bei kliūčių įveikimo technika.
Vandens turizmo entuziastai tobulina laivų konstrukcijas. Žygiuose, varžybose dažnai pasirodo naujų, geresnių konstrukcijų baidarių, katamaranų. Geriau techniškai pasirengus, įgavus daugiau patirties, lengviau įveikti naujus sudėtingus maršrutus kalnų upėmis. Padaugėjo ir pačių maršrutų. Mūsų Respublikos vandens turistai yra keliavę visuose TSRS turistiniuose rajonuose - nuo Karpatų iki Tolimųjų Rytų, Kamčiatkos. Lietuvos vandens turistų rinktinė nuolat neblogai atstovauja Lietuvai sąjunginėse turistų varžybose bei turistų sąskrydžiuose.
Vilius Lažinskas, 1990
VANDENS TURISTO ŽINYNAS ⚬ Pratarmė ⚬ Truputis istorijos ⚬ KUO KELIAUTI? ⚬ Turistinės baidarės. Bendri duomenys ⚬ Turistinės baidarės. Baidarių tipai, savybės ⚬ Turistinės baidarės. Namudinės baidarės ⚬ Turistinės baidarės. Baidarės parengimas ⚬ Turistinės baidarės. Baidarės RZ-85 parengimas ⚬ Vidutinės pripučiamosios valtys ⚬ Pripučiamųjų irklinių valčių rūšys, jų techninės charakteristikos ⚬ Vidutinės pripučiamosios valtys. Valčių registracija ⚬ Vidutinės pripučiamosios valtys. Valties parengimas kelionei ⚬ Vidutinės pripučiamosios valtys. Kito kelionės inventoriaus parengimas ⚬ Vidutinės pripučiamosios valtys. Valties ir inventoriaus remontas ⚬ Vidutinės pripučiamosios valtys. Valties pakrovimas ir ekipažo išsidėstymas ⚬ Didelės pripučiamos valtys ⚬ Katamaranai ⚬ Katamaranai. Katamaranų konstrukcija ⚬ Katamaranai. Mantos krovimas, remontas, priežiūra ⚬ KAIP KELIAUTI? Upių locijos pagindai ⚬ Maršruto kliūtys ⚬ Turistinio laivo valdymo technika ⚬ Keliavimo taktika ⚬ Žygio saugumas. Inventorius ⚬ Žygio saugumas. Plaukimo priemonių parengimas ⚬ Žygio saugumas. Rengimasis žygiui ⚬ Žygio saugumas. Kliūčių įveikimas ⚬ Žygio saugumas. Apvirtusių laivelių ir jų ekipažo gelbėjimas ⚬ Žygio saugumas. Apvirtusio laivelio ekipažo narių veiksmai ⚬ Žygio saugumas. Gelbėjimo darbai ⚬ Žygio saugumas. Saugumo ypatumai keliaujant pripučiamaisiais laiveliais ⚬ Vandens turistų inventorius. Asmeninis inventorius ⚬ Vandens turistų inventorius. Grupinis inventorius ⚬ Turisto etika ⚬ Gamtos apsauga ⚬ Turisto higiena ir pirmoji medicinos pagalba. Fizinis pasirengimas. Turisto savikontrolė ⚬ Turisto higiena ir pirmoji medicinos pagalba. Pirmoji medicinos pagalba ⚬ Turisto higiena ir pirmoji medicinos pagalba. Žygio vaistinėlė ⚬ Turistinių sportinių žygių organizavimo taisyklės ⚬ Turistinių sportinių žygių organizavimo taisyklės. Maršruto dokumentacija ⚬ Turistinių sportinių žygių organizavimo taisyklės. Etaloniniai maršrutai Lietuvoje ⚬ KUR KELIAUTI? Vandens turizmo maršrutai. Bendra Respublikos upių charakteristika ⚬ Vandens turizmo maršrutai. Didžiosios Lietuvos upės ⚬ Vandens turizmo maršrutai. Vidutinės Lietuvos upės ⚬ Vandens turizmo maršrutai. Kai kurios mažos Lietuvos upės ⚬ Vandens turizmo maršrutai. Vandens maršrutai už Respublikos ribų ⚬ Vandens turizmo renginiai ⚬ Priedai ⚬ Literatūra